Skundžiamės bukais politikais, bet net 51,45% iš 3,46 mln. Lietuvos gyventojų, rinkimų dieną nesugeba nukerioblinti išsakyti savo nuomonės. Dirbame be savaitgalių, tuo tarpu nepastebėdami kaip mūsų vaikai, savarankiškai užaugę gatvėse, žaidžia kruvinais peiliais. Geresniu atveju užauga šalia nepailstančios auklės – televizijos. Prisižiūri madingų realybės šou ir tėvui, išdrįsusiam papasakoti „apie bitutes ir paukštelius“, išrėžia „tėti man mergaitės nepatinka…

Naktiniam laikrodžiui verčiantis link antros valandos aš sumąstau pažerti keletą filmukų, naujienų ištroškusiems muzikos smaližiams.
Pirmas vaizdelis, prieš keletą savaičių įšokęs į mano regėjimo lauką, puikuojasi „pačiu plokščiausiu“ tituluojamo žemyno vardu. Taip, išmanantys geografiją nenustygsta vietoje supratę, jog kalbu apie Australiją, na, o muzikos gurmanai galbūt jau atkasė, jog tokį pavadinimą savo dainai davė grupė The Shins. Nežinau kas sieja…

Originaliai kūrinys pavadintas “Aš Noriu Rėkti” išvydo pasaulį 1998 metais kartu su Igno Jonyno spektakliu „Naktis prieš pat miškus“, pastatytu pagal Bernardo Marie Koltėso pjesę. Šio spektaklio muzikiniu apipavidalinimu pasirūpino Matisse, kitaip žinomas kaip Matas Petrikas, klasikinių EXEM albumų “Atlanta” ir “Stereo” bendraautorius. Spektaklio garso takelis buvo išleistas audio kasetes pavidalu, ten įrašyta muzika turėjo netikėta lietuviškai scenai…

Vis dar randasi burtininkų, gebančių, pop daineles milimetro tikslumu apibarstyti muzikiniais prieskoniais, įkertančiais joms naują prabą. Iš tokių auksarankių kalvių netgi pikų panos, vudžiai ir bernardos išvažiuoja žvilgančiomis garsų karietomis. Tie patys genijai niekada nesipuikuos pompastiškais radijo stočių medaliais, o McDonald’e keturiolikmetės fanatikės netampys už skverno dėl išsvajotojo parašo. Corbie ne išimtis.
Kalbama šį „atlikėją“ esant nuošalaus…

Londone jau 5-erius metus gyvenantis Tii (Tomas Snarskis) vos spėjęs išleisti savo pirmąją muzikinę kompoziciją pavadinimu „No Use“ 2008 m. gruodžio 15 d. “Stripped Digital” muzikos įrašų kompanijoje, neužmigo ant laurų ir kartu su kompanija „gerifilmai“ susuko vaizdo klipą, kuris balandžio 13 d. buvo oficialiai pristatytas MTV Baltic žiūrovams. Ne veltui, Tii pasikvietė į pagalbą kompetetingą “gerifilmai” kolektyvą. “MTV News Special” surengtame Geriausių Lietuvos klipų 2008 TOP dešimtuke jie užėmė garbingą antrąją…

Ir kas galėjo pagalvoti: Michael Jacksonas grįžta į sceną! Grįžta po 12 metų sceninio štiliaus ir daugybės nuo muzikos pasaulio šviesmečiais nutolusių skandalų. Grįžta, kad paskutinįkart (bent jau pradinis planas toks) apdovanotų gerbėjus ta muzika, kurią jie nori išgirsti. Turbūt kiek komentuotojų, tiek ir nuomonių apie šį faktą, o aš pasakysiu savąją: super!
Milijardinis populiarumas, daugiamilijoninės armijos gerbėjų, įspūdinga vila ir Gineso…

Pasaulyje plačiai nuvilnijo informacija apie The Pirate Bay teisminį procesą Švedijoje; intelektinį turtą kuriantys žmonės vis labiau piktinasi ir laužo galvas, kaip būtų įmanoma pažaboti jų nuosavybės vagystes internete; LANVA rūpinasi, kaip kuo geriau atstovauti autorių interesams ir teisėms. Problema tikrai opi ir susilaukia begalės diskusijų. Neatsitiktinai pakalbinome Vytą Simanavičių, LANVA (Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos) pirmininką…

Gyvename 21 amžiuje, tačiau kai kurie dalykai nesikeičia daugelį metų: konservuojame senovines religines dogmas, kliaujamės senovės išminčių darbais bei didaktika, paklūstame daugeliui nesąmoningų pirmapradžių instinktų, kaip pvz. grožio garbinimas. Grožis – neatsiejamas – ir netgi privalomas – dailiosios lyties palydovas. Metų metus garbinami skirtingi grožio kanonai, neretai perlenkiant lazdą link kraštutinumo. Kai kam tai – aukso amžius: „Veidrodėli, pasakyk man, kas šiam pasaulyje gražiausia? AŠ!“

Tikriausiai vėl būsiu apšauktas darantis reklamą pop atlikėjam. Turbūt kas nors įžvelgs tame per daug agresijos ar pykčio. Bet juk žmonių nuomonės visada kardinaliai išsiskirs ir to aukso viduriuko nerasiu. Lai būna taip, kaip turi būti, o aš kalbėsiu toliau.
Turbūt net penktokas Tomukas, gyvenantis mažame Veiviržėnų miestelyje žino, kad muzikiniai stiliai vienas nuo kito gerokai skiriasi. Jis tikrai pamena…

Kol prekybos centrai ir televizijos skelbia Velykų karštinę, palydėdami ją akcijų gausa ir viščiukų simbolika, shilta komanda renkasi šiek tiek santūresnę poziciją ir šia švente džiaugiasi šeimų apsuptyje. Neketiname pompastiškai reklamuoti vykusių velykinių muzikinių kūrinių ar eiliuotų sveikinimų, tačiau tylėjimas tokios šventės metu turbūt prilygtų nuodėmei, ar ne?
Neseniai žiūrėjau porą dokumentinių filmų, įliejančių šiek tiek kitokios tiesos į žmogaus sąmonę ir pasąmonę. Viena jame rutuliotų temų buvo religija.

Kol mes naktimis šturmuojame didžiausius Lietuvos „kultūros šaltinius“ akropolius, siūbuojame pagal KIŽ koverius ir negalime atsiplėšti nuo motina tapusios kokybiškos televizijos, japonai plečia žmonių suvokimo ribas. Šiems mažiems žmogučiams po truputį paklūsta mintys bei sapnai, neilgai trukus mėnulyje vaikščios jų gamybos dvikojis robotas, o pasaulyje taip išliaupsinti „technologiniai šedevrai“, ipod‘ai, Azijos galvočiams…

Prieš trejus metus išvydęs viešą Andriaus Mamontovo kvietimą sudalyvauti „Gatvės Muzikos Dienoje“ pamaniau: „kažkas smagiai pokštauja“. Mano ironiški šypsniai netruko išnykti, nes 2007 metais, prieš pat Motinos Dieną, Vilnių sudrebino siautulingi gatvės muzikantų skleidžiami ritmai. Senos močiutės bambėjo, o optimistiškai nusiteikę miestelėnai pranašavo šiam renginiui…

Kažin ar atsirastų bent vienas menininkas, kuris, pakirstas depresijos ir aplinkinių “normalių” žmonių nuomonės dėl jo “nesąmonių,” nebūtų priėjęs to taško, kada norisi viską mesti ir verčiau pasimokius vadybos ar teisės pagrindų bandyti apsivilkti kostiumą ir pradėti karjerą naujoje srityje, kuri, galbūt, kada nors atneš tvirtą pagrindą po kojom. Nesvarbu, ar tai būtų rankdarbiai, parduodami Kaziuko mugėje pavasarį, ar eklektiški paveikslai ant drobės, kuriuos dažnas pavadina “blynu” ar “nesąmone,” ar tai būtų į komercinės …

Nors akys po dienos darbų perštėjimu primena, kad reiktų duoti joms poilsio ir atitraukti nuo geriausiu draugu tampančio monitoriaus, tačiau tame pačiame draugelyje prieš miegą dar leidžiu sau paspoksoti į keletą kąsnelių, kurie šiąnakt krenta į Tingių Naktų kategoriją.
Ne tik paspoksoti, bet ir pasiklausyti. Matote, esu iš tų žmonių, kurie labai lėtai įsimyli. Bet to jausmo verti objektai ilgam užsilieka širdyje ir glosto ją: kas judesiais…