Tikrai ne vieną ir ne du kartus žmonės mane bandė įtikinti, kad „Lietuvoje geros muzikos nėra“. Vargu ar būtų pavykę, nes asmeniniais kompiuteriais ir ipod’ais apsiginklavę jaunuoliai tuomet kaip tik atrado internetą. Laikas ėmė tiksėti greičiau, vaizdinės ir garsinės informacijos gūsiai pūsti žvarbiau – lietuviai sužinojo, kad netgi atokiausioje Lietaus šalies gyvenvietėse, žmonės gimdo garsus.
Pirmas skanėstas, mergina, kurią galite vadinti tiek Miegučiu, tiek Mill. Apdovanotoji nuostabiu…
Rodos nesu elektroninės muzikos mylėtojas, bet Benn’o Jordan’o, visam pasauliui geriau žinomo The Flashbulb pseudonimu, kūryba – tarsi jaunystės eleksyras šimtamečiui senoliui. Traškesiai, trūkčiojimai, sintetinis reverb’as, gitara, chaosas, garsų laužymas, darna, eksperimentai, originalumo paieškos, triukšmas, ramybė, veržlumas, pasyvumas… Visi šie vienas kitą neigiantys raktažodžiai tinka po milijonais vardų…
Šiandien „Tingios naktys“ kiek kitokios. Ne, jos nesiskirs informacijos, link’ų ar vaizdo medžiagos gausa, tiesiog šįkart viskas yra iš vieno tinklapio. Ponai ir ponios, pristatau jums smagų laiko rijiką – Today‘s Big Thing.
Pirmasis video – dainai „I Heart U Online“. Tikrų tikriausias himnas į internetinius socialinius tinklus iki kelių įklimpusiems žmonėms. Dvi žavios panelės, miniatiūrinė gitara ir naiviai švelnus balselis…
Žilagalvei senolei anūkėlio riedučiai tėra velnio „išmislas“, o kasdien į darbą vėluojančiam tėvui sūnaus „paišalionės“ ant sienų purškiamais dažais – laiko švaistymas. „Ir išvis, kas per muzika tas rap’as?“ – pamokslauja šlapiu rankšluosčiu galvą apsirišusi motina.
Kol vyksta kartų karai, iš JAV atskrenda beatbox’o virtuozas Shodekeh ir stengiasi parodyti, kad visos kultūros vienodai įdomios, turiningos ir glaudžiai siejasi viena su kita.
Argi kada pagalvojote, kad scenoje…
„Po manęs nors ir tvanas“ egoistiškai ręžia sprandan senas kaip pasaulis posakis. Bet kaip nesigauna tokiu credo vadovautis, taip nesigauna.
Šiais metais baigiu bakalauro studijas. Mokslo reformos mažiausiai 20 metų mano piniginės neturėtų liesti, mat kol kas, bamblių, vadinančiu mane savo tėvu, nė su žiburiu nerasi. Bet kaskart piktai svarstau: „kur ritasi mūsų valstybė“?
Anądien kalbėjau su vienu iki kaulų smegenų…
Taigi, taigi, taigi. Nekantraudamas skubu su jumis pasidalinti savo naujausiu atradimu, kuris mane asmeniškai truputį nustebino. Jo vardas – Matthew Paul Miller, geriau žmonėms žinomas savo hebrajišku vardu – Matisyahu.
Amerikoje gimęs izraelitas, atstovaujantis religinei chasidiško žydų judėjimo krypčiai, neabejotinai nustebino ne vieną melomaną, tiek savo scenine išvaizda, tiek muzikiniu originalumu, pateikęs tradicinės žydų liaudies muzikos, reggae, hip-hop’o bei švelnių rock…
Prieš savaitę Kaune viešėjusi Jazzu apdovanojo vietinę publiką savo gyvo garso koncertu, kurio shilta.lt komanda nepraleido pro akis ir ausis, tad dabar su malonumu šiais įspūdžiais dalinasi ir su Jumis. Vienok kritiška akis negalėjo nepastebėti “falšyvo” klube Pasaka tą vakarą dirbusių garso operatorių darbo ir mūsų video medžiaga nenoromis sutrumpinta iki tiek, kiek “galima skelbti viešai.” Mano įspūdžiai iš koncerto…
Dar nespėjus atsikvėpti nuo Medono atvirumo, shilta.lt atakuoja savo skaitytojus nauju video interviu. Išdidžiai pranešu, kad į mūsų „Šiltų pokalbių“ rubriką užklydo pats „Atikos“ vokalistas – Darius Žvirblis.
Lietuviškojo melancholiško rock’o grupės idėjinis vadas, kalba apie tikrąsias grupės išsiskyrimo priežastis, lietuviškosios Zemfyros viziją, dainų nuoširdumą bei atlikėjus, įtakojančius jo kūrybą.
Ačių – Deividui ir Karoliui…
Gerai rock’o grupei reikia bent poros elektrinių gitarų, boso, stiprios mušamųjų linijos ir aštraus vokalo. Mylintiems rap’uką, dažnai pakanka dj’ėjaus, stovinčio už plokštelių pulto ir kelėtos mc, rečitatyvu skaldančių savo „eiles“. Tuo tarpu dainuojamosios poezijos atstovas puikiai pasirodys ir vienas, ant pečių nešinas akustine gitara.
Ar įmanoma gyvai atlikti kūrinį kuriame skambėtų spalvinga instrumentų puokštė? Įmanoma. Bet ar įmanoma jei sąlygoje nurodyta: „atlikėjas privalo…
Jau esu seniau minėjęs, kad eurovizinės dainos nėra tokios, kurios turi potencialo dažnai lankytis mūsų puslapyje, tačiau šįkart ir nesiimsiu kažkurios iš jų analizės, o pateiksiu savo nuomonę, kurią apie šį konkursą turi turėti kiekvienas save gerbiantis muzikos mylėtojas.
Nežinau kaip Jūs, bet aš nuoširdžiai prisipažįstu visiškai nesuprantąs Eurovizijos koncepcijos…
Viena grupelė žmonių teigia, jog tai muzikinis šedevras, tuo tarpu kita, kad šis žanras tėra prastas pop’sas, kadaise sukurtas plačiosioms masėms ir vertas nugrimzdimo į užmarštį. Tiesa, yra ir net neturinčių jokio supratimo apie šį garsų darinį. Muzikantai ir melomanai, studentai ir dirbantieji, infomanjakai ir pasyvieji, leiskite man pristatyti – Doo-Wop.
Šio muzikinio žanro garbintojai šlovingiausiais laikais įvardija 1950-uosius – 1960-uosius metus. Tuometiniai…
Shilta.lt komanda neslepia savo simpatijų lietuviškojo underground’inio rap’o atlikėjams, todėl vėlei čiumpa dar vieną šios kultūros atstovą – ponaitį Medoną.
Kauno pilies fone, ritmiškojo muzikinio žanro pažiba dalinasi prisiminimais apie „kavenskišką“ praeitį, pirmuosius žingsnius rap’o pasaulyje bei nostalgiją „Moskvičiams“.
Video interviu naudoti vaizdo intarpai – Rido.
Specialus ačiū – Sniegai…
Kol bandau krimsti knygas ir vis graužiu save neprisėdantis prie poros nuostabių muzikinių video interviu montažų, kol sukasi galybė dainų besiveržiančių į „Muzikinių analizių“ skiltį, bet vis padedamų į šalį geresniems laikas, kol kasnakt prieš eidamas miegoti meldžiu bent poros ekstra valandų injekcijos, aš visgi randu laiko apdainuoti savo „tingias naktis“. Ir visai jos netingios. Gal tik labiau bemiegės…
Nutilus gatvės muzikantų gitarų ir balso stygoms shilta.lt siūlo Jums pažvelgti į keletą kameros užfiksuotų akimirkų Kauno ir Šiaulių gatvėse (gaila – kol kas neturime savų „korespondentų“ Vilniuje).
Trumpai pateikiant Aivaro/hamelion komentarą apie Šiaulių gatvės muzikos dieną, galima būtų pasakyti, jog šiame mieste galbūt trūko šiek tiek organizuotumo…
