Myliu Lietuvą. Jos istoriją, gamtovaizdį. Kartais – orą. Kartais – žmones. Bet tik kai kuriuos ir ne visus visam laikui. Galiu save vadinti patriotu, bet tuo pačiu ir bailiu, nes už savus tautiečius krūtinės prieš pabūklus atstatęs nerėkčiau „pirmyn, už lietuvius!“. Už Lietuvą – kodėl gi ne. Už lietuvius – tvirtas NE.Vadinkite mane statistiniu, pesimistišku, neigiamu kritiku, bet negaliu susilaikyti nuo savos nuomonės pareiškimo apie mūsų tautiečius. Ir nuo šio straipsnio.

Prieš pradėdamas, visų pirma norėčiau atsiprašyti. Paklausit už ką? Ogi už tai, jog vėluoju. Labai vėluoju pristatyti šį nepakartojamą, vokiškos kokybės ženklu pažymėtą muzikinį produktą – „Moderat“. Nors kita vertus, prieš kelis gerus mėnesius, visi forumai, blog’ai bei muzikos portalai knibždėte knibždėjo diskutuodami, girdami bei džiaugdamiesi šiuo skaniu release’u, tad didžiausiai diskusijų bangai jau nuaidėjus, aš ją vėl bent minimaliai pabandysiu prikelti tarp shilta portalo skaitytojų.
Neabejoju, kad elektronikos mėgėjam…

„Lietuva – dainų šalis!“ – nuo seno skelbia kiekvienas, norėdamas neva kažkuo išskirti Lietuvą iš kitų pasaulio šalių, tik… labai jau nevykęs bandymas: raskite man tautą ar šalį, kuri neturėtų nacionalinio muzikos lobyno? Kuri netraukė užstalės dainų, neraudojo mirusiųjų, neapgailėjo į karą išėjusių brolių-tėvų-sūnų? Nevirkdė gitaros stygų nevilties akimirką, nemušė būgnų žygiuojant kariniu paradu link priešų tvirtovės? Neplėšė balso stygų, mėgdžiodami…

Lygiai prieš du mėnesius mano kolega Rimvydas retoriškai svarstė – su kokiu triukšmu po 12 metų sceninio štiliaus Michael Jackson’as šoktels į sceną? Tuomet jis net nedrįso pagalvoti, kad birželio 25-ąją, pop karaliumi tituluojamas muzikantas, gilios komos būklėje bus gabenamas į ligoninę ir … mirs.
Oficialūs šaltiniai teigia, jog atlikėjui, visą pasaulį džiuginusiam krištoliniu balsu, stebinusiam antgamtišku plastiškumu, surambėjusius klausytojų…

Viskas sukasi ratu: audras keičia sausros, liūdesį – nenumaldomas džiaugsmas, mirtį – naujas gimimas. Tokie dėsniai neaplenkia net muzikos. Grupės kuriasi ir išsibarsto. Natūralu. Tik gaila, kad dauguma jų dėl mistiškų priežasčių miršta, nepalikdamos jokių ženklų apie savo egzistavimą.
Puikus pavyzdys – grupė „Slėnis“. Vienintelis pėdsakas, kurį galima rasti, trumputis 2000 metų rugsėjo 29 dienos „Šiaulių krašto“ straipsnis, raitytas…

Tikriausiai didžioji dauguma girdėjusių ne vien tik prieš daugiau nei dvi savaites pasirodžiusį rokerių „Placebo“ darbą „Battle For The Sun“ sutiks, jog skirtumas tarp šio ir ankstesniųjų albumų tikrai yra. Ir labai ryškus! O gaila.
Bet tikriausiai dėl to širdies nė kiek neskauda Ramūnui Zilniui, mintimis apie šį albumą besidalinančiam birželio 20 d. „Lietuvos Ryto“ skiltyje „Naujausi muzikos albumai“…

Vėl smagi diena paklydusiems internete. Viską, kas šokiruoja, kelia nuostabą, susižavėjimą, džiaugsmą, šleikštulį, pyktį, kaupiame epopėjoje, skambiai pavadintoje „Ką skanaus atneša tingios naktys internete?“. Šiandien ji pažymėta pilnametystę simbolizuojančiu skaitmenim 18. Tad pradedam.
Zurzaila savo asmeniniame blog’e supažindino su smagia akcija, atskriejusia tiesiai iš New York’o…

Dainuojamosios poezijos koncertų ciklas „Senamiesčio Žiogas“ vakar kauniečius džiugino nauju pasirodymu. Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelis, nuvijęs grasinantį lietų, tapo puikia užuovėja Eglės Sirvydytės ir grupės gerbėjams.
Ši savo žaviąsias garbanas į berniokišką šukuoseną iškeitusi atlikėja, stebino įdomiais muzikiniais sprendimais, supinančiais dainuojamosios poezijos nuoširdumą…

Kasdien išgirdęs naują dainą, skraidinamą radijo bangomis, piktinuosi dar viena vieša vagyste. Koveriai, koveriai ir vien tik koveriai! Net senolis, gliaudantis moliūgo sėklas atokiame daugiabučių kvartalo kiemelyje, nedrįsta mestelėti: „mūsų laikais viskas buvo kitaip“, nes lietuviai vogė, vagia ir tikriausiai vogs. Tad vėlei supyksti, netyčia išgirdęs lietuviška užstalės daina tituluojamą šedevrą, dėliojamą, kad ir itališkai. Skauda, juk apdulkėjusiose knygose esame…

Kad ir kokiais pasaulio valdovais besijaustume prabudę ryte, niekada neatsirado išminčiaus, galinčio įminti vieną didžiausių žmogaus egzistencijos klausimų: mirtis. Kas Ji? Kodėl Ji? Kada ir kokia? Kas po Jos?
Vieni stengiasi apie tai negalvoti (veikiausiai tik tie, kurie nepretenduoja savo intelekto koeficientu aplenkti aštuonmetį vaikėzą), antri varto senovės ir moderniųjų mąstytojų raštų tomus, stengdamiesi pašerti sąmonę žmonijos proto vaisiais, treti paprasčiausiai bijo…

Jau ne pirmą ir tikrai ne paskutinį kartą kalbam apie menininkus, laužančius nusistovėjusias muzikavimo normas. Vieni renka garsus iš viso pasaulio ir sujungia į vientisą kūrinį, kiti – savo gatvės pasirodymams naudoja loop pedalus bei puokštes efektų, tuo tarpu treti filmuoja one take video. Būtent David Ford ir patenka į tą trečiąją klasę.
Britas dainų rašytojas bei atlikėjas, savo karjerą pradėjo su indie rock grupe Easyworld. Kartu išleidęs keletą…

Kas yra gyvenimo kokybės matas? Materialinė gerovė, padėtis visuomenėje, geometrine progresija augantis draugų ratas facebook’e? Ar laimingi žmonės, kurių visą gyvenimą kauptas turtas, dešimčia kartų pigesnis už tavo ipod’ą, kuriems kalbos apie internetą tolygios Marso užkariavimo vizijoms, o penkias klases baigęs kaimynas protingiausias pažįstamas, pas kurį lekiama klausti sukčiausių egzistencijos mįslių?
Kaskart stebėdamas gatvės…

Pamenu, praėjusią vasarą mano ausis pasiekė dietinės coca – cola’os reklamoje dviratį minančios ir teigiančios: „I want to live, not merely survive“, Duffy albumas „Rockferry“. Prabėgo beveik metai, bet išgirdęs Lisa Ekdahl vokalinius gebėjimus, norom nenorom vėlei prisiminiau žaviojo mezzo-soprano iš Velso, „Stepping Stone“. Ir ne veltui, naujausias Lisa‘os Ekdahl albumas „Give Me That Slow Knowing Smile“ švelniai…

Prabėgo galybė laiko nuo įrašo, kuriuo džiaugiausi, kad „Biplan“ vėlei grįžta į koncertų sales su šviežutėlėmis dainomis. Tuomet pažadėjau paklausyti ir būtinai mestelėti savo nuomonę apie 4 metus brandinto vaisiaus kokybę, nuotaikas, turinį bei svorį. Taigi ką skanaus siūlo dvigubo pavadinimo albumas „Nuodai. P.S. Lyg paskutinį kartą“?
Kyla natūralus klausimas: kodėl šie, pop rock anarchistai, tokie melancholiški? Vaikosi senstančias liūdesio madas, „senatvė“ laužo sąnarius, o šiknos…