Vieni postringauja, kad jo balsas primena gromuliuojančio gyvūno mekenimą, tuo tarpu kiti jį vadina angeliško tembro savininku. Nežinau ar šimtu procentų stovėčiau antrųjų barikados pusėje, bet dideles simpatijas slėpti būtų mažų mažiausiai kvaila.
Grupės „Antony & the Johnsons“ priešakinėje linijoje stovintis vokalistas Antony Hegarty (kad ir kaip tai keistai skambėtų), tik dabar atrado mano ausis…

Kolega kažkada skundėsi, kad dirbdamas Anglijoje negalėjo patikėti savo ausimis išgirdęs galybę dainų laikytų grynai lietuviškomis. Taip šio asmens muzikiniame suvokime krito Stasio Povilaičio reitingas, na, o man vakar krito (ir taip vargana) pagarba Alanui Chošnau.
Vakar apsilankė svečių nusileidusių tiesiai iš Egipto. Be kaljanų, dirbtinių papirusų, taurelių su vietine atributika, draugai atvežė ir rytietiškais motyvais…

Ne kartą rašiau, rašau ir dar tikrai rašysiu apie koverius. Asmeniškai man šis reiškinys muzikoje kelia labai didelį susidomėjimą, kadangi dažnai aptinku nuostabiai skambančias perdarytas tokių dainų versijas, kurių kitu atveju gal net niekad nebūčiau užsimanęs klausytis. Juk kartais akustinė gitara ir itin išlavintas balsas gali daryti didesnį stebuklą negu apsukrus prodiuseris ir IT programuotojų sugebėjimai, tiesa?

Kai Jehovos liudytojų berniukai pasibeldžia į duris ir kviečia pasikalbėti „apie tikėjimą“, maloniai (ironiškai) nusišypsau ir duodu suprasti, jog fanatizmas ir bobutėms tinkamos pranašystės apie artėjančia apokalipsę – ne man. Kai tęsdamas senąsias šeimos (bei lietuvių) tradicijas per didžiąsias šventes einu į kaimo bažnyčią, pagaunu save abejingai tyrinėjantį ten kabančius paveikslus, statulas, žmones (kai tuo tarpu turėčiau susikaupti maldai…

Dainuojamosios poezijos mėgėjus kviečiu užsiplikyti žalios arbatos, šiltai įsitaisyti prie monitorių ir praleisti keletą malonių minučių pažinčiai su Povilu Girdeniu. Dainuojamosios poezijos atlikėjas, asociacijos „Bardų Klubas“ organizuojamų renginių meno vadovas atskleis priežastis privertusias į rankas paimti gitarą, išduos ką veikia už scenos ribų, atviraus kokią poeziją lengviau dainuoti bei rekomenduos būrį dėmesio vertų atlikėjų…

Skiltyje „Shilti Pokalbiai“ kaskart matote tik rimtus muzikantų veidus ir dar rimtesnius jų atsakymus. Šį kartą darau išimtį ir viešinu pokalbį su savo kolega ir bičiuliu Justaff. Pokalbis vyko šaltą dieną prie ne ką šiltesnio alaus, tad vaizdo klipas gavosi gan trumpas, bet nuotaikingas.
Taigi jūsų dėmesiui Justaff apie sustojusią kūrybą, teisės studijų kančias, veiksnius turėjusius įtakos jo muzikai bei senai mirusius norus patekti į realybės šou.

Seni poetai verkia, kad šiuolaikinė visuomenė pamiršo kadaise taip mylėtus poezijos vakarus. To pačio kirpimo teatralai drėkina pagalves ašaromis dėl kritiškai sumažėjusių teatrų reitingų. Aišku, lengviausia žmones apkaltinti bukumu ir niekuo nesidomėjimu, prilipimu prie kompiuterių bei televizijos ekranų, bet… negi nesuvokiate mielieji meno žmones, kad kaip ir „Rama“ margarinui, taip ir jūsų kuriamam produktui reikia reklamos? Jūs turite atsivesti vartotoją…

Prieš gerus metus šiaulietis rap’eris Broo užsiminė, kad grupė „Jbc“ sustabdė savo veiklą. Dar pridūrė, kad šiuo metu dirba prie solinio albumo įrašų studijoje. Per tą laiką atlikėjas pristatė klausytojų teismui kelias dainas, kurių dėl suprantamų priežasčių nesiryžo groti radijo stotys. „Jbc“ visada garsėjo kaip grupė naudojanti bene daugiausiai keiksmažodžių, štai kodėl dainos „Ekonominė krizė“ ir „Promo“ taip ir nepasiekė didesnio klausytojų rato…

Jurga Šeduikytė kaip solo atlikėja į lietuviškos muzikos rinką šoktelėjo prieš keturis metus. Tuomet alternatyvios muzikos gerbėjus ji sužavėjo albumu „Aukso Pieva“. Turbūt nebereikia net priminti, kad trečiu numeriu pažymėta kompozicija „Nebijok“ švelniabalsei eksperimentatorei pelnė tiek „Radiocentro“, tiek „Bravo“ muzikinių apdovanojimų statulėles su užrašu „geriausia metų daina“. Po dviejų metų gimė „Instrukcija“, dar po dviejų – „+37…

Dainuojamosios poezijos pasaulis šnabžda, jog visai netrukus pasaulį išvys Ovidijaus Jucio albumas „Žuvys vieversėlio balsu“. Tyliai kalbama ir apie tai, kad albumui įrašytos 23 dainos, nors niekas nedrįsta spėlioti ar tikrai visos jos ir pasieks klausytojų širdis. Kaip ten bebūtų, tai manau vienas nedaugelio atvejų kai Aivaras sudaužys kiaulę taupyklę, susisuks į vilnonį šaliką ir pėdins pirkti muzikos. O tokiam užkietėjusiam…