Žinote, muzikinius kūrinius skirstau į tris grupes: kažkur girdėti, bet sunku prisiminti kur (įvardijamus tiesiog fraze: „Ai, žinau šitą“); sentimentalius, kurie sukelia nostalgiškus prisiminimus iš praeityje įvykusių įvykių ir trumpų epizodų; nežinomus kūrinius, kurie arba nustebina patrauklumu arba priverčia ištarti riebų ir negražų žodį.
Paskutiniu metu kylančių žvaigždžių muzikinis stilius ganėtinai supanašėjo. Bandai…

Internete apstu įvairių akcijų atrakcijų, grandiozišku flash mob’ų ar vietinės reikšmės pašėliojimų prieš įjungtas vaizdo kameras. Tradicinė žurnalistika nepajėgia netik, kad sugaudyti ir informuoti apie visus pasaulinės reikšmės performancus, bet nuošalyje palieka tuos, kuriuose tiesiogiai dalyvauja ir Lietuvos atstovai.
2009 metų gruodžio 7 dieną, 01:30 val. Grinvičo laiku, 156-ių valstybių skveruose, studijose, privačiuose…

Ar kada bandėte įsivaizduoti, kokią muzikinę uogienę išvirtume flamenco eleganciją skanindami hip-hop ritmais, pasaldintais rumba manieringumu? O jei dar žiupsnelis reggea, rock bei elektroninės muzikos?
Laimei, tiems, kurie iš tikrųjų susidomėjo – o koks gi būtų tokių skirtingų stilių rezultatas – nereikia eksperimentuoti patiems, nes tą jau nuo 1996-ųjų labai sėkmingai daro ispanai „Ojos de Brujo“ (tariasi: Ochos de Brucho). Grupė, kuri…

Paskutiniu metu dažnai aptinku ir „užsikabinu“ ant šlagerių, skambančių išskirtinai tik gatvėse, todėl nusprendžiau pasidalinti tais savo atradimais ir džiaugsmais. Smagu pamatyti gatvėje sėdintį senuką ir barškinantį gitara senas Franko Sinatros dainas. Prie apleisto, tamsaus bromo prasilenkti su 11-mete mergaite griežiančia smuiku ar išvysti meksikiečių grupę, kuri sugeba į gatvę atsitempti net kontrabosą ar pianiną. Manau, kad nei vienas mylintis muziką, net ir niūroką darbo dieną, nepraeina…

Kuomet suaugę žmonės skundžiasi neturintys kuo užsiimti, derėtų pirštu bakstelėti į jaunuosius talentus, kad nors minutei susigėstų dėl savo nepagrįstų verkšlenimų. Taip, šiandieninėse tingiose naktyse išvysite keletą vaikiūkščių, keliančių tiek nevalingą šypseną, tiek susižavėjimą vienu metu.
Šiuo metu jai penkiolika, tuomet, kai dalyvavo amerikietiškame talentų šou skaičiavo tik vienuoliktus savo metus. Pasirinkusi 1982 metų Brodvėjaus…

Šią savaitę beveik visa Italija vakarais žiūri tik vieną televizijos kanalą – tą, kuris transiliuoja Sanremo festivalį – itališkąją Euroviziją. Aš, niekada nebuvusi didelė Sanremo gerbėja, ir šį kartą klausydama atliekamų dainų naršiau internete, tik kartais žvilgtelėdama į ekraną. Tačiau viena daina jau nuo pirmų akordų atkreipė dėmesį, patraukė ir užkerėjo, tad nieko daugiau nelaukusi pristatau jums savo atradimą…

„Šiuo metu visas mano laikas yra skirtas naujo Mario Martinsono filmo „Amaya“ muzikos takelio kūrimui”- paklaustas apie šiuo metu vykdomą veiklą, pasakoja Andrius Mamontovas. Filme be instrumentinės muzikos bus ir dvi naujos Andriaus dainos “Heal” bei „World Is Full Of Love“. Praeitą savaitę, netoli Detroito miesto (JAV) esančioje lietuvių kilmės prodiuserio Jono-Dainiaus…

Kai Lietuvoje šėlo pankrokas aš dar tvarkingai ruošdavau matematikos namų darbus ir preciziškai kuprinėn kraudavau knygas. Kalbama, kad tų koncertų metu po scena vykdavo orgijos, publika „švaistydavosi sudaužytais trilitriniais, grupės susikurdavo 10 min. iki užlipimo ant scenos“… Prišnerkšti „skvotai“, alkoholis, anarchija ir trankūs muzikos ritmai tapo grupės „Turboreanimacija“ kasdienybė ir gyvenimo būdu. Pasąmonėje niekaip…

Kadaise vienkiemiuose gyvenantys senoliai kinkydavo arklius ir per giliausius sniegynus kapstydavosi miesto link. Šalia buities reikmenų kultūros žmonės prigriebdavo ir vieną kitą poezijos knygelę, kurią iš rankų į rankas persiųsdavo visi mažiau ar daugiau rimuotu žodžiu besidomintys asmenys. Šiandien gyvename dėkingais laikais, kai aukščiausio lygio poezija mus pasiekia interneto laidais. Dar geriau, dabar giliausi minčių klodai apipavidalinami muzikiniais garsais…

Kol statistinis lietuvaitis mašinoje visu garsu leidžia radiją, jo pakeleiviui, pamėgusiam bent mažumėlę intelektualesnius garsus, tenka užsikimšti ausis. Taip, šiandien įmanoma išgirsti ir kokybiškesnių kompozicijų, bet matote man kotais nesiseka, tad užšoku tik ant tokio tipo galvos skausmų. Na ir kiekvienąkart kai jau pačios rankos įsiūčio vedamos kėsinasi sudaužyti triukšmaujantį velnio aparatą, prisimenu tų keleto mėnesių viešnagę Anglijoje. Aiškų, „kurtieji“ ten taip pat klauso panašios bjaurasties, bet nieko…