Arvydas Vilčinskas savo lyrika triuškina net „Žentų“ duetą (audio + video)
Autorius: Aivaras | shilta.lt
Įspėjimas skaitytojams – ironijos kupinas tekstas!
Kadaise vienkiemiuose gyvenantys senoliai kinkydavo arklius ir per giliausius sniegynus kapstydavosi miesto link. Šalia buities reikmenų kultūros žmonės prigriebdavo ir vieną kitą poezijos knygelę, kurią iš rankų į rankas persiųsdavo visi mažiau ar daugiau rimuotu žodžiu besidomintys asmenys. Šiandien gyvename dėkingais laikais, kai aukščiausio lygio poezija mus pasiekia interneto laidais. Dar geriau, dabar giliausi minčių klodai apipavidalinami muzikiniais garsais ir tereikia spustelėti „play“ mygtuką, kad kompiuterio kolonėlės paplūstų ausis glostančiais rimais.
Legendiniais šlageriais „Į Lietuvą“, „Medinis Dievas“, „Meilės Vasara“ pagarsėjęs A.Vilčinskas netgi dienas leisdamas JAV džiugina klausytojus naujais hitais. Šaltą žiemą žodžio virtuozas ragina smagintis su naujai iškeptu hitu „Sninga“. Taigi „Saulės Kliošui“ su kompozicija „Sninga“ bei „Sheezzanovai“ su „Elegantiškai Sninga“ belieka gėdingai nulipti nuo pjedestalo ir užleisti vietą Amerikos lietuvaičiui.
Kadaise liaupsinęs „Žentų“ lyrikos pliūpsnius gan nepelnytai duetą iškėliau iki pat estetikos ir žavesio padebesų, tad imuosi taisyti padėti panagrinėdamas daug žadančią kompoziciją „Sninga“.
Siųstis (nesiunčia?): šaltinis Nr1 | šaltinis Nr2
Arba ieškoti dainos pranešime spaudai - A.Vilčinsko renesansas – nauja daina „Sninga“.
Kūrinio lyrinis „aš“ labai sudėtinga asmenybė. Gan neapsisprendęs, tiksliai nežinantis savo pozicijos, o galbūt nepataisomas optimistas. „Gera būt laimingam / Arba nelaimingam“ deklaruoja jis savo klausytojams. Gerbiamasis, galbūt būtų paprasčiau pasakyti tiesiog „gera būti“? O gal šia užslėpta mintimi tą ir norima pasakyt, nesvarbu kaip, svarbu kad gyvename. Gilu, tik tuomet stulpelio pabaigai turėčiau pastabų: „Gera būt laimingam / Arba nelaimingam. / Gera po kelionių / Grįžti į namus“. Pabaigoje velnioniškai tiktų fone nuaidintis „arba negrįžt“. Na, bet visgi akivaizdu, kad dauguma tikėjosi tokios minties pabaigos, na, o autorius užbėgęs įvykiams už akių įterpė netikėtumo gyslelę. Bravo! Štai būtent tie perliukai, dėl kurių kūrinys įgauna neįkainojamos vertės.
„O už naują kelią / Reikia po taurelę. / Ir dar daug ko reikia / Jeigu nori būt“. Svarbiausia lyriniam subjektui „būvimas“. Pasak jo, norint „būti“ privalomas alkoholis (aliuzija į kitą pasaulį, apsvaigimą, kurio metu netgi nelaimingas gali tapti laimingu), na, o kiti veiksniai čia lyg tyčia nutylimi. „Ir dar daug ko reikia“ atlieka daugtaškio funkciją ir priverčia mus patiems savyje susidėlioti „o ko gi dar man reikia, kad būčiau“? Įpintasis nutylėjimas rodo rašiusiojo bandymą tekstu prisiliesti prie kiekvieno klausytojo. Pagirtinas veiksmas. Kuomet dauguma kūrėjų deklaruoja išskirtinai savo išgyvenimus, A.Vilčinskas tarsi savianalizės meistras liepia sustoti ir apmąstyti, kas svarbiausia tau pačiam.
„Vidury to kelio / Ir su tais, kas kelia, / Ritamės mes patys / Tai ir nesvarbu“. Alkoholizmo tematika rutuliojama ir vėlesnėse eilutėse. Pasiekę aukštesnę terpę veikėjai (šioje kompozicijoje įvardijami kaip „mes“) ritinėjasi ant kelio, bet vidinė palaima atperka fizinę antiestetiką ir priverčia ištarti „nesvarbu“.
„Visą dieną sninga / Visą naktį sninga. / Ir labai dėsninga / Kad apsnigo mus. / Kartais nebesninga / Bet ir tai dėsninga <…>“. Ši mintis netgi man kelia keblumų, bet žinant lyrinio „aš“ dvilypę asmenybę suverčiame kaltę neapsisprendimui. Tiesa, esu be galo sužavėtas autoriais, kurie savo kūriniais apdainuoja nūdienos problemas. Manau dauguma girdėjote krizei sukurtų šlagerių, proginėms šventėms (tarkim Velykoms) iškeptų kompozicijų, o Arvydas Vilčinskas apdainuoja visą Europą užgulusį sniegą. Juk aktualu! Darbininkas, traktoriumi valydamas kaimo keliukus dabar galės smagiai sau švilpauti „Visą dieną sninga / Visą naktį sninga“, taip su šypsena pažvelgdamas į užklupusią stichiją.
Turbūt net nereikia minėti, kad grynuoliška poezija pagardinta yamahiniu instrumental’u, kas suteikia jai dar mielesnį skambesį. Ech, kad man dievulis būtų nepašykštėjęs tokių plunksnos valdymo gebėjimų arba bent jau minimalių dainavimo parametrų, tuomet tikrai sudalyvaučiau šios dainos karaoke konkurse.
Arvydas Vilčinskas – Sninga
nuotrauka iš delfi.lt









nežinau ar čia labiau juokinga, ar labiau graudu.
bet kokiu atveju – net negaišiu laiko perklausant šią kompoziciją (?).
As irgi nesupratau sito posto prasmes. Nuo kada shilta.lt taip atsiliepia apie panasios muzikos kurejus????? panasu i poksta, bet balandzio 1 dar tolokai… o gal cia jau tokios klases humoras ir norint ji suprasti reikia atitinkamai pasikaustyti???
posto prasmė – ironija. juk aišku kaip dieną :)
na, kas nesuprato vientisos ironijos visame tekste, sorry :D vadinasi mano humoro jausmas galbūt nesutampa su skaitančiųjų :)
va net prierašą uždėjau poste :D
Mane labai sužavėjo gerb. Arvydo kūryboje atsiradęs novatoriškumas: klausantis aranžuotės, galime išgirsti neblogai žinomų Mattafix’ų pamėgtą instrumentą (steel-drum). Parodykit man dar vieną yamahininką, kuris pasižymėtų tokia išmone? :D
del ironijos nesupratimo, ko gero, kaltas skaitytojo naivumas arba neisigilinimas i teksta :) radus kur nors kitur, reiktu pagalvot, kur cia juokas, kur tiesa :) nu bet va.. sulauke si tema demesio :D
Hahahah, gerulis!!!
Nes aš, ištikima Žentų gerbėja jau daugelį metų, suabejojau, ar tik nebūsiu jiems tos šlovės veltui priskyrus…
“dar daug ko reikia jegu nori būti”-manau galima net čia atrasti” minties perliukų”:)),