Autorius: Aivaras | shilta.lt
Manau, kad mums dar tūnant motinos įsčiose, likimas įrėžiamas į delnus, tad, kad ir kaip bandytume nuo jo pabėgti, vis tiek atsidursime tame pačiame numatytame taške. Kažką panašaus jau seniai pamėgo siaubo filmų kūrėjai, vaizduodami iš mirties gniaužtų išsprūstančius žmones, bet vėlei bėgančius nuo pakartotinų josios išpuolių. Fantastika ir telieka fantastikos mėgėjams, bet tikėjimas likimu yra aukščiau šios linijos.
Tikinčiųjų gretose stovi ir režisierius Michel Gondry, susukęs juostą, lietuviškai verčiamą „Jausmų Galia“ („Eternal Sunshine of the Spotless Mind“). Šiame, 108 minučių kūrybiniame šedevre, kitokiame amplua regime ryškiom raidėm į kino istoriją įrėžtus Jim Carrey bei Kate Winslet. Vyriškoji porelės pusė, pasirodo, geba būti be galo nekomiška, o moteriškoji – kiek atitrūkusi nuo „Titaniko“ stiliaus apsisnarglėjusios romantikos. Duetas įrodo, ką reiškia nuvalkiota frazė „brangink atsiminimus“ ir maloniai suvirpina už juos atsakingas smegenų ląsteles.
Nebūtume žurnalas apie muziką, jei netgi filmo aprašyme neišlįstų muzikinis motyvas. Šis įrašas skirtas ne išliaupsinti susimąstyti privertusį vaizdą, o jame skambėjusį garso takelį. Tiesa, kas juostą jau regėjo, supras, jog kalba sukasi apie amerikiečio atlikėjo „Beck“ kūrinį „Everybody’s Gotta Learn Sometimes“.
Tolesnis tekstas bevertis. Telieka klausyti. Be saiko ir negailint savųjų klausos organų.
→ Beck – Everybody’s Gotta Learn Sometimes ←
nuotrauka iš dailymail.co.uk
Taip pat skaitykite:




