Autorius: Aivaras | shilta.lt
Prabėgo galybė laiko nuo įrašo, kuriuo džiaugiausi, kad „Biplan“ vėlei grįžta į koncertų sales su šviežutėlėmis dainomis. Tuomet pažadėjau paklausyti ir būtinai mestelėti savo nuomonę apie 4 metus brandinto vaisiaus kokybę, nuotaikas, turinį bei svorį. Taigi, ką skanaus siūlo dvigubo pavadinimo albumas „Nuodai. P.S. Lyg paskutinį kartą“?
Kyla natūralus klausimas: kodėl šie pop rock anarchistai yra tokie melancholiški? Vaikosi senstančias liūdesio madas, „senatvė“ laužo sąnarius, o šiknos nebetelpa į pankovas kelnes, ar visgi kaltos asmeninės dramos? Vieno interviu metu Maksas lyg kirviu nukerta spėliones teigdamas: „keičiamės mes, mūsų kūryba, mūsų požiūris į gyvenimą. <…> Man visad kelia šypseną žmonės, besiklausantys tik vienokios muzikos. <…> Mes ,,nesikonservuojam“. Jeigu mus sužavi naujos idėjos, jas atskleidžiame ir savo kūryboje“. Visgi tie, kurie tikisi rasti emo’ciškai išsekusį Maksą, apsikabinusį gitarą ir verkšlenantį apie dingusią gyvenimo meilę, stipriai nusivils. Albume puikiai suplakta harmoniška ramybė ir 14 metų puoselėtas sveikai chuliganiškas „biplaniškumas“. Net vakariniam pamąstymam skirta daina netikėtai perauga į ritmiškus galvos judesius iššaukiantį muzikinių garsų derinį.
O aš niekaip negaliu paaiškinti savo simpatijų. Ši muzika vizijose sodina mane į sukrypusią, prasto holivudinio filmo mašiną ir paleidžia tuščiu, viso pasaulio pamirštu keliu į niekur. Ir dar – įsivaizduojat tokį šiltą gaivinantį vėją bei besiplaikstančius plaukus? Štai jums ir idėja vaizdo klipui.
BIPLAN – Lyg paskutinį kartą@OPUS3
BIPLAN – Visiškoj tyloj@OPUS3
daugiau video iš live koncerto Opus 3 studijoje
nuotrauka iš balsas.lt
Taip pat skaitykite:




