Kai Jehovos liudytojų berniukai pasibeldžia į duris ir kviečia pasikalbėti „apie tikėjimą“, maloniai (ironiškai) nusišypsau ir duodu suprasti, jog fanatizmas ir bobutėms tinkamos pranašystės apie artėjančia apokalipsę – ne man. Kai tęsdamas senąsias šeimos (bei lietuvių) tradicijas per didžiąsias šventes einu į kaimo bažnyčią, pagaunu save abejingai tyrinėjantį ten kabančius paveikslus, statulas, žmones (kai tuo tarpu turėčiau susikaupti maldai, tiesa?) bei kritikuojantį choro (o gal reikėtų nepamiršti kabučių? Taigi, „choro“) sugebėjimus. Žodžiu, ką aš norėjau pasakyti – visuotinai pripažinti ir skelbiami religiniai kanonai manęs tikrai nekeri, todėl be galo stebiuosi, kad pietums įsijungęs krikščioniškojo roko likau maloniai nustebintas.

Nustebintas ta prasme, kad leisdavau save aptverti skepticizmo tvora ir nesivarginti ieškoti aukso ten, kur plika akimi nematau jo žibant. Bet šiandien kažkas paskatino atkabinti spygliuotos vielos atkarpėlę ir užmesti ausį į Casting Crowns šviežiausią albumą Until The Whole World Hears.

Kompanijos lyderis bei steigėjas Mark Hall Gamtos apdovanotas puikiu vokalu. Tokiu, kuris idealiai tinka lengvam rokui. Panašiu, kokį dažnai girdime komedijų (pvz. kad ir Eurotrip) garso takeliuose. Pridėkime daugiau ekspresijos, prikimimo ir gausime nebe lengvo, o ir sunkesnio roko kompozicijas savo vokalu galintį puošti veikėją.

Until The Whole World Hears asmeniškai man primena tipinę manifestinę metaforą: puikiai sudėliota, bet… lyg tai kažkur jau girdėta… tą patį galima pasakyti ir apie pačią muziką: taip, ausį glosto švelnūs vokalai, ramios pianino ar styginių partijos, kviečiančios susikaupti. Žinoma, nebūtų tai krikščioniška muzika, jei nekviestų garbinti ir Jėzaus, tad šioje vietoje jau kiekvieno asmeninis reikalas: ar Jūs sugebėsite pajausti muziką pernelyg nesigilinant į tekstą, ar tekste ieškosite užslėptų metaforų (išduodančių ne tiek religines, kiek fizines, gaivališkas pajautas), ar priimsite viską tokia spalva, kokia užtepti paskutiniai potėpiai ir susikaupsite maldai – kiekvienam savo.

Visgi darykime prielaidą, kad tekstus reikia priimti tokius, kokie jie yra – t.y. per religinę prizmę. Gražu. Taip, frazės šimtus kartų iškartotos panašaus pobūdžio muzikoje ir šventikų pamoksluose, tačiau žodžių žaismo ir nuoširdumo tikrai yra iš ko pasimokyti. Galbūt kai kurios dainos skamba taip įtaigiai dėl to, kad minėtasis Mark Hall nėra tik muzikantas: muzikinę veiklą jis pradėjo jau būdamas pastorius. Ar reikėtų stebėtis, kad šitiek metų studijavęs ir dirbęs prie pamokslų žmogus nesugebėtų uždegti ugnelės kiekvienos jo ganomos sielos širdyje dainuoti, kol visas pasaulis išgirs?

Paprašytas glaustai reziumuoti Grammy apdovanotų Casting Crowns vos vakar (lapkričio 17d.) pristatytą albumą negaliu daugžodžiauti: visų pirma dėl to, kad tokio žanro muzika mano fonotekoje kol kas naujiena (kalbu apie krikščionišką, o ne bendrai apie lengvą rokelį), tad nelabai turiu su kuo lyginti; antra – nerandu daug kritikos vertų taškų, tad leisiu sau tiesiog pagirti. Pagirti už tvarkingai sudėliotas kompozicijas, už malonų vokalą, už kuriamą nuotaiką. Paklausykit.

Casting Crowns – Until The Whole World Hears

Casting Crowns – At Your Feet

Casting Crowns – Mercy

Nuotrauka iš fmbooksonline files

Taip pat skaitykite:

• Aštuonių balų albumas: Justin Nozuka – Holly (video)
• „Popierinės Žirklės“ – debiutinis rap’erio Slayaus albumas (audio)
• „Despotin’ Fam“ – kada albumas? (video)
• „Roko naktyse“ žibės ir lietuviškos roko padangės žvaigždės (video)