Autorius: Rimvydas | shilta.lt

Rodos, tik vakar plačiai išsišiepęs grįžau iš Idėjų garažo kompanijos organizuoto renginio VDU salėje. Pasižiūriu – ogi jau geras pussavaitis! Sakykit, čia laikas įsitaisė naują turbiną ir šoktelėjo sprinterio greičiu pirmyn, ar vis dėlto įspūdžiai buvo tokie stiprūs, kad nuo ketvirtadienio nepajėgė išdilti?

O įsidėmėti būta ką. Asmeniškai pirmą kartą turėjau progos pasiklausyti gyvo K. Smorigino, Nedos M. ir O. Ditkovskio koncerto. Nusivilti galėjo tik pikčiausi paniurėliai, kuriems galbūt nepatiko garso operatorių darbo kokybė, bet atlikėjų talentas ją puikiai kompensavo. Tad man, ne paniurėliui ir vis dar nepagautam gripo giltinės, beliko tik klausytis, mėgautis ir garsiai ploti. Taip, beje, darė ir didžioji dauguma susirinkusiųjų: jeigu nauji trijulės narių kūriniai susilaukė gan santūraus palaikymo (tikriausiai, vis dar gromuluojant gautą informaciją), tai visiems iki skausmo žinomos dainos palydėtos griausmingų ovacijų.

Sumuojant rezultatus nėra ko išsiplėsti: ši kompanija už save kalba savo vardais, o vardas niekada neatsiranda iš niekur. Per netrumpas karjeras artistai nusipelnė masių pagarbą bei palankumą, todėl, rodos, atėjus į jų koncertą net nenustembi pamatęs aukšto lygio pasirodymą.

Apgailestauti tenka tik dėl to, kad šįkart neprigriebiau su savimi video kameros, tad dalytis galiu tik trumpa anotacija bei keletu nuotraukų. Kas buvo, supras; kas dar ne – gaus patarimą: nueikit, pasiklausykit – nesigailėsit.

Tomo Viršilo nuotraukos

Autorius: Rimvydas | shilta.lt

…tęsiame Aivaro pradėtą kalbą apie naujausią Jurgos albumą „+37° (Goal of Science)“. (Tik nepamanykite, kad gavome honorarus už šios atlikėjos vardo kartojimą mūsų puslapyje.) Tik šįkart pateiksiu nebe ausimis suvirškintos audio informacijos interpretaciją, o tos pačios informacijos, praturtintos gyvo pasirodymo reginiu, emocinį aidą.

Lapkričio 14d. Kaune nusidažė prekybos ir laisvalaikio centrų kovos lauko atspalviais: kas iki vidurnakčio grūdosi eilėse grobstydami įvairias prekes akcijinėmis kainomis, kas nusprendė paglostyti ausis vienu mieliausių balsų Lietuvos muzikinėje padangėje. Taip, aš su draugais nusprendėme užsiimti nematerialiais malonumais.

O įspūdis labai teigiamas. Dovanodama bemaž valandos trukmės koncertinę programą Jurga negalėjo nuvilti jos paklausyti susirinkusių melomanų. Garso režisieriai dirbo puikiai, žmonių aplink sceną netrūko, o šventės kaltininkė, be abejo, savo kūrybos perlais viską pakėlė į dar aukštesnį lygmenį. Kitaip ir nesinori sakyti: panelė Jurga patenka į tą aukščiausią menininkų kastą Lietuvoje (ir ne tik), todėl ir pasirodymas žibėjo atitinkama atmosfera. Lyginant su žemesnės kastos atstovų gyvo garso koncertais, negalima nesidžiaugti, kai kritiškai pasukęs ausį vis dėlto nesugebi išgirsti nė vienos pro šoną nudainuotos natos. Negalima nesidžiaugti ir matant vyresnės kartos atstovą, krutinantį lūpas pagal atliekamos dainos tekstą…

p.s. Jurga, šviesūs plaukai Tau tinka. O suknelė… kaip ir šokio judesiai… pritrenkiantys ;)

Nuotrauka iš jurgamusic.com

Autorius: Rimvydas | shilta.lt

Idėjų garažo renginių serija Senamiesčio Žiogas surengė dar vieną koncertą Kauno senamiestyje. Tarsi atpirkdama kaltę už birželį permirkusius  žiūrovus, gamta šįkart apdovanojo idealiomis oro sąlygomis, o vakarą vedęs Aidas Giniotis ir šildė, ir (jo žodžiais tariant) šaldė publiką, ir didino vitamino C kiekį susirinkusiųjų kraujyje.

Nors 2,5 valandų programą užpildė tik trys kompanijos (Aidas Giniotis, Muzika Saviems, Domantas Razauskas su Sauliumi Petreikiu ir Irakliu), iš nuobodulio niekas nežiovavo ir noriai plojo po kiekvienos dovanotos dainos. Asmeniškai man didžiausią įspūdį paliko paskutinis minėtas trio, kuris dvelkė multiinstrumentalizmu, vaidybos, šou elementais, puikiu vokalu, jausmingumu bei netradicine lietuvių ausims perkusija. Susirinkusi gan mišri minia taip pat neliko abejinga jų grotai muzikai: keletas atliktų dainų/improvizacijų galbūt nepriminė to, ko reikėtų tikėtis einant į dainuojamosios poezijos koncertą, tačiau tokio lygio šou, kurį sukūrė Domantas, Saulius ir iš Gruzijos atvykęs Iraklis nepaliko nė vieno abejingo. Žinoma, kiti scenos okupantai taip pat verti aukštų balų.

Susumuojant viską trimis žodžiais galima pasakyti: “ištaškė” kaip reikiant. Dėkui organizatoriams už iniciatyvą, o renginio dalyviams už gerą nuotaiką, išradingumą bei – nevalia nepaminėti – profesionalumą.

Senamiesčio Žiogas, Kaunas.

Nuotraukos iš fotopasaka.lt archyvo

Autorius: Admin | shilta.lt

Vienų labai, kitų tiesiog be proto laukta ir pasiilgta, Dainuojamosios poezijos palėpė grįžta iš trumpų atostogų ir jau rugsėjo 16 d. 19 val. Kauno valstybiniame dramos teatre atveria  duris trečiajam sezonui, kurį pradės bardų judėjimo atgaivintoju ir puoselėtuoju tituluojamas Gediminas Storpirštis su grupe, koncerte pristatysiantis savo naująjį albumą.

Neatsitiktinai pradėti naujojo sezono pakviestas būtent Gediminas Storpirštis –  žmogus, kurį galite kaltinti tuo, jog dabar dainuojamosios poezijos žanras vėl žydi, o koncertai ir festivaliai kasmet sulaukia vis didesnio pulko klausytojų ir gerbėjų. Jaunimo teatro aktorius, bardas, prieš dešimtmetį kartu su sūnumi Ainiu tikinęs, kad labai bijo varlės, nuo 2001 – ųjų Vilniaus Mokytojų namuose pradėjo organizuoti dainuojamosios poezijos koncertus, tuo paskatindamas ne vieną dabar jau populiarų, o tuomet dar tik pradedantį bardą parodyti savo kūrybą platesnei auditorijai. Šių koncertų populiarumas ir lėmė tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš“, kurio meno vadovu yra Gediminas Storpirštis, gimimą.

Gedimino Storpirščio muzika – visapusiška, netalpinama į amžiaus rėmus. Pasak Gedimino, su visais klausytojais jis kalba kaip su lygiais, nepriklausomai nuo jų amžiaus, mat kiekvienas iš mūsų  turime savyje gyvenantį vaiką. „Svarbiausia – sugebėjimas įžvelgti pasaulio stebuklingumą“. Šiame koncerte, kuriame Gediminui talkins visa grupė, išgirsite ne tik dainas iš prieš metus pasirodžiusio rinkinio „Pranciškaus sodas“, bet ir galėsite įvertinti dainas iš pačio šviežiausio Gedimino Storpirščio rinktinių dainų albumo.

Gediminas Storpirštis – Ir nebus mirties karalijos

Gabrielė | Dainuojamosios poezijos palėpė
nuotrauka iš palepesmuzika.lt archyvo

Autorius: Aivaras | shilta.lt

17 metų iš eilės vykstantis festivalis „Bliuzo naktys“, šį savaitgalį vėlei drebino poilsiavietę, įkurtą visai netoli Varnių miestelio, Lūksto ežero pakrantėje. Minios, išsiilgusiųjų gryno oro, nevaržomo šėliojimo ir aišku geros muzikos, susigundė šturmuoti Žemaitiją ir bent kartą gyvenime paragauti „bliuzasriubės“, kurios šiais metais pažadėta išvirti net 1200 litrų.

Pirmenybę teikiantys aktyvioms pramogoms, rungėsi krepšinio ir tinklinio turnyruose, tuo tarpu mylintys Palangos stiliaus pramogas, kepinosi saulėje, vėliau sukaitusį kūną gaivindami vėsiame vandenyje. Kartas nuo karto išlysdavęs vasariškas lietus, lydimas žaibų blyksnių, negąsdino nė vieno, nes tik prasidėjęs, neilgai trukus nurimdavo, atnešdamas dar šiltesnę dieną.

Asmeniškai man trūko dar daugiau muzikos. Norėjosi, kad visą dieną, nuo labo ryto bliuzas neleistų miegoti, bet pasitarę su drauge nusprendėm, kad tai visgi „Bliuzo naktys“, tad visas šėlsmas ir paliktas tamsiajam paros laikui.

Bet kokiu atveju savaitgalį praleidau puikiai. Atvirai kalbant, vis dar sunkiai dėlioju šio post’o tekstą, tad tuos kurie nori dar nors truputėlio informacijos apie festivalį, paraginsiu pažiūrėti video.

Bliuzo Naktys 2009

nuotrauka iš asmeninio archyvo

Autorius: Admin | shilta.lt

Specialusis korespondentas Deividas Kvederys.

Dainuojamosios poezijos koncertų ciklas „Senamiesčio Žiogas“ vakar kauniečius džiugino nauju pasirodymu. Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelis, nuvijęs grasinantį lietų, tapo puikia užuovėja Eglės Sirvydytės ir grupės gerbėjams.

Ši savo žaviąsias garbanas į berniokišką šukuoseną iškeitusi atlikėja stebino įdomiais muzikiniais sprendimais, supinančiais dainuojamosios poezijos nuoširdumą, jazz improvizacijas, folk gilumą bei rytietiškų melodijų neįprastumą. Mano subjektyvia nuomone, šis, antrasis koncertas, buvo žymiai jaukesnis ir mielesnis. Galbūt dėl palankesnio oro, Sauliaus Petreikio užvedančių judesių bei tylaus niūniavimo, o gal dėl atlikėjuose lengvai įžiūrimo vidinio pasitenkinimo daroma muzika. Visi trys veiksniai neliko neįvertinti ir publika savo favoritus gausiai apdovanojo aplodismentais bei šiltu palaikymu.

Gaila, kad nuotraukos neperteiks emocijos, tvyrojusios jaukioje kiemelio aplinkoje, bet galbūt bent minimaliai priartins prie įspūdžių, parsineštų po malonaus pasirodymo.

nuotraukos – fotopasaka.lt

Autorius: Admin | shilta.lt

Specialusis korespondentas Deividas Kvederys.

Jau trečius metus iš eilės į Kauno senamiesčio kiemus ir kiemelius atžygiuoja dainuojamosios poezijos festivalis – „Senamiesčio žiogas“. Atidarymo koncertas, birželio 3 dieną aidėjęs atgrasaus lietaus ir žvarbaus vėjo draskomame Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje, Kaune, sutraukė nemažą būrelį akustinės muzikos mylėtojų. Stichijų neįbaugintieji ginklavosi įvairiaspalviais skėčiais bei lietpalčiais, o bandantys susikurti namų jaukumo atmosferą žingsniavo nešini šiltomis antklodėmis.

Koncertą pakiliai pradėjo Raimonda ir Kreivas, atlikėjai, kurių kūryboje pinasi dainuojamoji poezija, jazz, folk bei rock muzikos leitmotyvai. Po žaviosios porelės visų ausis pradžiugino Jono Baltoko linksmos dainelės. Scenoje kartu su juo pasirodė nuostabi, gražutė šokėja, pakėlusi nuotaiką savo judrumu ir šypsena (nudžiugę žiūrovai spėliojo ją esant bardo dukra). Jonas atvyko linksmai nusiteikęs ir šmaikščiai bendravo su žiūrovais. Nors lietus pylė kaip iš kibiro, jis nesiliovė juokavęs apie skaisčiai šviečiančią saulę, kurios net įžvalgiausieji nesugebėjo pastebėti. Visgi kaip ten bebūtų, sprendžiant iš aplodismentų, klausytojai labiausiai laukė Andriaus Kaniavos pasirodymo. Atviros dainos ir iki skausmo pažįstamas balsas išjudino net šlapiausius svečius.

Smagu tai, kad net siaubingas oras nesugeba sugadinti nuotaikos dainuojamosios poezijos mylėtojams. Net žaibams skrodžiant dangų, vieni, kaip ir tada, būtų gurkšnoję šiltą arbatą, kiti gardų alutį, lingavę į taktą, po kiekvienos dainos atlikėjus apdovanoję skardžiais aplodismentais, nuoširdžiomis šypsenomis ir nieku gyvu nesiskirstę iki pat koncerto pabaigos.

Tiesa, antrasis „Senamiesčio žiogo“ koncertas vyks birželio 18 d. Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje, Kaune. Eglė Sirvydytė su grupe tądien žada nustebinti savo originaliu pasirodymu.

nuotraukos iš fotopasaka.lt

Autorius: Aivaras | shilta.lt

Žilagalvei senolei anūkėlio riedučiai tėra velnio „išmislas“, o kasdien į darbą vėluojančiam tėvui sūnaus „paišalionės“ ant sienų purškiamais dažais – laiko švaistymas. „Ir išvis, kas per muzika tas rap’as?“ – pamokslauja šlapiu rankšluosčiu galvą apsirišusi motina.

Kol vyksta kartų karai, iš JAV atskrenda beatbox’o virtuozas Shodekeh ir stengiasi parodyti, kad visos kultūros vienodai įdomios, turiningos ir glaudžiai siejasi viena su kita.

Argi kada pagalvojote, kad scenoje, šalia tautiniais rūbais vilkinčių muzikantų išvysite juoduką apdribusiais rūbais. Ir ne šiaip naiviai besiblaškantį svetimame krašte, bet koja kojon „grojantį“ folkšoko ritmu. Tiesa, tik jo grojimas šiek tiek kitoks.

Beatbox ir Lietuviškas folkloras (Shodekeh – Laiptų galerija – Šiauliai)

→ kam dėl senuko kompiuterio ar prasto interneto, video reportažas stringa, lekia į youtubą ←

Ir dar. Tiems, kam patiko reportažas, siūlau pažiūrėti daugiau vaizdo medžiagos iš pasirodymo.

Shodekeh (BeatBox) & Lithuanian folk singers [@ Siauliai, Laiptu galerija, 2009 PART 01]

Shodekeh (BeatBox) & Lithuanian folk singers [@ Siauliai, Laiptu galerija, 2009 PART 02]

Shodekeh (BeatBox) & Lithuanian folk singers [@ Siauliai, Laiptu galerija, 2009 PART 03]

Shodekeh (BeatBox) & Lithuanian folk singers [@ Siauliai, Laiptu galerija, 2009 PART 04]

Shodekeh (BeatBox) & Lithuanian folk singers [@ Siauliai, Laiptu galerija, 2009 PART 05]

Shodekeh (BeatBox) & Lithuanian folk singers [@ Siauliai, Laiptu galerija, 2009 PART 06]

nuotrauka iš flickr.com

Autorius: Rimvydas | shilta.lt

Prieš savaitę Kaune viešėjusi Jazzu apdovanojo vietinę publiką savo gyvo garso koncertu, kurio shilta.lt komanda nepraleido pro akis ir ausis, tad dabar su malonumu šiais įspūdžiais dalinasi ir su Jumis. Tačiau kritiška akis negalėjo nepastebėti “falšyvo” klube “Pasaka” tą vakarą dirbusių garso operatorių darbo ir mūsų video medžiaga nenoromis sutrumpinta iki tiek, kiek “galima skelbti viešai”. Mano įspūdžiai iš koncerto – patys geriausi: jeigu Jazzu nepažinęs draugas neliko abejingas jos pasirodymui, tai jau rodo apie artistės sugebėjimą net ir ekstremaliomis sąlygomis patraukti naujos publikos simpatijas.

Geroji ir džiugi naujiena ta, kad jau šią vasarą sulauksime ir antrojo Jazzu užsibarikadavimo studijoje rezultato albumo pavidale – šį kartą jau apčiuopiamame kompaktiniame diske. Mergaitė bendradarbiavo ne tik su ilgamečiu kolega Leon Somov, bet ir kitais Lietuvoje ir pasaulyje savo vardą užsitarnavusiais prodiuseriais. O kol laukiame būsimų darbo vaisių, siūlome pažiūrėti geriausias koncerto Kaune akimirkas. Jazzu ir Leon Somov gyvo garso koncertas Kaune, klube “Pasaka”, 2009.05.07. Pasimėgaukime.

Leon Somov and Jazzu live Kaunas, 2009

Nuotrauka iš FotoPasaka.lt archyvo

 Autorius: Aivaras | shilta.lt

Prieš trejus metus išvydęs viešą Andriaus Mamontovo kvietimą sudalyvauti „Gatvės Muzikos Dienoje“ pamaniau: „kažkas smagiai pokštauja“. Mano ironiški šypsniai netruko išnykti, nes 2007 metais, prieš pat Motinos Dieną, Vilnių sudrebino siautulingi gatvės muzikantų skleidžiami ritmai. Senos močiutės bambėjo, o optimistiškai nusiteikę miestelėnai pranašavo šiam renginiui didžią sėkmę. Taigi, senolių prakeiksmai neišsipildė ir jau trečią kartą festivalis, tampantis šilta miesto tradicija, pustosi padus šuoliui į Lietuvos (ir ne tik) miestų bei miestelių gatves.

Šia proga pagavome patį šventės iniciatorių Andrių Mamontovą. Vos akimirksnį trukusio interviu metu suraitėme keletą klausimų, kuriuos pristatome informacijos ištroškusiems muzikos mėgėjams.

• Šalia iki skausmo pažįstamų švenčių lietuviai raudonai apveda jau ir pirmąjį gegužės šeštadienį. Ar 2007 metais, suorganizavę pirmąją „Gatvės Muzikos Dieną,“ tikėjotės per trejus metus sulauksią tokio palaikymo ir (nepabijokime to žodžio) populiarumo?

Jeigu atvirai, tai nesitikėjau. Būčiau likęs laimingas, jei pirmoje Gatvės Muzikos Dienoje būtų pagroję keli entuziastai ir tai būtų paviešinta kur nors spaudoje. Aš visada šiek tiek su baime žvelgiu į greitai atsirandančius dalykus, nes jie paprastai greitai ir išnyksta. Labai norėčiau, kad „Gatvės Muzikos Diena“ taptų tradiciniu renginiu, kuriam netgi nereikėtų didelės reklamos – tiesiog visi žinotų, kad pirmas gegužės šeštadienis yra ta diena, kai žmonės išeina į gatves ir groja.

• Prasidėjęs kaip Vilniaus miesto, vėliau peraugo į visos Lietuvos festivalį, na, o šiais metais planuojama, jog ši graži tradicija apims „visas pasaulio vietas, kuriose gyvena lietuviai.“ Rodos, tada bus pasiektas aukščiausias taškas? Kokie planai toliau? Galbūt sieksite tai atskirti nuo lietuvių tautybės ir padaryti pasaulinio lygio renginiu?

Na, kol kas sunku pasakyti, kiek lietuviškų bendruomenių prisijungs prie mūsų. Bet jau dabar matome, kad prie Vilniaus prisijungs dar daugiau Lietuvos miestų (pernai jų buvo net 31). Taigi visada yra kur tobulėti.

Kitais metais „Gatvės Muzikos Dieną“ organizuos savanorių komanda, nes nebebus VEKS organizacinio komiteto. Manau, kad tuomet susidursime su įvairiais sunkumais. Bet, kadangi šventė yra reikalinga visiems joje dalyvaujantiems, tikiu, kad su visų jų pagalba „GMD“ gyvuos dar ilgai.

• Kai didžioji dalis šiuolaikinių žmonių siekia tik lengvo pelno, jūs stengiatės įgyvendinti idėją, kuri nė iš tolo nekvepia materialia nauda. Kodėl bandote vystyti būtent tokią veiklą?

Taip, tai visiškai ne pelno siekianti šventė. Tikslas yra miestas, pripildytas muzikos ir tas puikus vienybės bei džiaugsmo pojūtis, kurį mums visiems taip svarbu kartas nuo karto išgyventi.

Bet kuriuo atveju, tai ką praeiviai įmeta į muzikantų kepures, lieka muzikantams :)

• Ar bus galima išvysti jus patį rodantį meistriškumą gatvėje? O gal būsite tik stebėtojas ir palaikysite muzikantus savo plojimais?

Iki meistriškumo man dar labai toli, tačiau aš, kaip ir praeitais metais, būtinai mušiu būgną kartu su visais.

• Kokia muzika jums yra teisinga? Prie kokį žanrą atliekančių muzikantų pastoviniuotumėte ilgiau, o kuriuos tiesiog praeitumėte?

Mano manymu, negalima muzikos skirstyti į „teisingą“ ir „neteisingą“. Muzika tiesiog jaudina arba ne. Kaip ir bet kuri kita kūryba. Kiekviename žanre yra gerų ir blogų pavyzdžių, todėl negaliu vienareikšmiškai atsakyti į jūsų klausimą. Kai išgirsiu ir pamatysiu, tuomet sustosiu arba praeisiu :)

• Kodėl aš turėčiau susigriebti šūsnį draugų ir judėti, jei ne į renginio epicentrą – Vilnių, tai bent į savo miestelio gatves, stebėti šio festivalio?

Tiesiog, bent kartą gyvenime turėtumėte tai pabandyti, o tada įvertinsite patys.

Gatvės muzikos diena 2008 – VILNIUS Street Musician Day

Gatvės muzikos diena 2007 – 05 – 05

nuotrauka iš culturelive.lt

Autorius: Admin | barduklubas.lt

Aplankęs Kauną, Kėdainius, Alytų, Raseinius, Panevėžį, Vilnių, Marijampolę ir Šiaulius, persiritęs už Lietuvos ribų bei paviešėjęs Šveicarijoje ir Austrijoje, trečiasis asociacijos „Bardų klubas“ rengiamas Bardų žygis per Lietuvą juda gilyn į Žemaitiją. Senas ir šaunias muzikines tradicijas turinčioje Plungėje įvyks koncertas, kuriame apsilankę žiūrovai turės nuostabią progą pamatyti ir išgirsti pažįstamų ir mėgstamų bei atrasti naujų, negirdėtų, bet neabejotinai talentingų dainuojamosios poezijos ir autorinės dainos atlikėjų.

Koncertą pradės vienas romantiškiausių „žygeivių“ – Bardų klubo renginių veteranas, precizišku grojimu ir jausmingu, nuoširdžiu dainavimu pasižymintis muzikuojantis miškininkas Darius Leveckis. Kaip ir pernai, koncerte dalyvaus du žemaitiškos dainuojamosios poezijos puoselėtojai – Andrius Jokubauskas ir Povilas Girdenis, kuris atliks grynai žemaitišką programą. „Dainuoju savo tėvo parašytas eiles, kurios lydi mane nuo mažų dienų, – sako jis, – labai noriu, kad žemaičių tarme dainuojamos dainos taptų – jei taip galima pasakyti – normaliomis: vienos būtų liūdnos – lyriškos, kitos linksmos – pašėlusios, bet jokiu būdu nekeltų apykreivės klausytojo šypsenos ir keistoko juoko vien dėl to, kad jos žemaitiškos“.

Plungiškiai turės progą susipažinti su visa eile puikaus jaunimo, kuriam atstovaus bardai, įspūdingai pasirodę pernai rudenį Raseinių kultūros centre vykusioje XIV-oje dainuojamosios poezijos šventėje „Šaltinis 2008“: šakietis Gytis Ambrazevičius, talentingų autorinės dainos atlikėjų gausa stebinančių Kuršėnų „pasiuntinys“ – Mykolas Jokubauskas, vilnietė Vaiva Šeškevičiūtė ir pirmą kartą solinę programą pristatysianti, pernai su trio „Trys sekundės“ Plungėje koncertavusi nenuilstanti visų Bardų žygio per Lietuvą 2009 koncertų vedėja – Rūta Račaitė. Nemenką sceninę patirtį turinti atlikėja, paklausta apie tai kaip jaučiasi prieš šį pasirodymą atsakė: „labai jaudinuosi, labai džiaugiuosi ir dar labiau laukiu“. Rūtai šis koncertas – didelis išbandymas, kadangi net ir labai patyrę „scenos vilkai“ sutiks, kad yra be galo sunku būti viso koncerto konferansje ir dar pačiam dalyvauti jame kaip atlikėjui.

Koncerte svečiuosis vienas ryškiausių dainuojamosios poezijos atlikėjų Lietuvoje – žinomas aktorius, garsių grupių „Aktorių trio“ ir „Adios“ narys – Saulius Bareikis, dainuojantis tai – „ką kužda širdis“. Bardą Saulių Bareikį pristatančiose interneto svetainėse dažnai pažymima, kad jis retai koncertuoja vienas. Plungiškiai ir miesto svečiai turės ne dažnai pasitaikančią progą pamatyti ir išgirsti Saulių vieną!

Prisimindami pernai vykusį Plungėje Bardų žygio per Lietuvą koncertą, organizatoriai ir dalyviai tikisi, kad šiemet, balandžio 4 d. 16 val. pavyks sukurti tą šiltą atmosferą, tą tvirtą ryšį tarp atlikėjų ir žiūrovų, kuris buvo taip gerai jaučiamas pernykščio koncerto metu.

nuotrauka iš barduklubas.lt

Autorius: Admin | devilstone.net

Velniška muzika ir jauki atmosfera Šventosios upės pakrantėje: nuo pasivažinėjimo Siauruko traukiniu, iki šėlsmo su metalo muzikos gigantais „Sepultura“ sunkiosios muzikos festivalyje „Velnio Akmuo“, Anykščių Dainuvos slėnyje, liepos 17-19 dienomis.

Neabejingi alternatyviai kultūrai, gyvai sunkiajai muzikai, aktyviam poilsiui gamtoje vidurvasarį kviečiami į festivalį „Velnio Akmuo“. Pavadinimo potekstėje slypi ne kas kita, kaip festivalį įkvėpusi legenda apie velnio neštą ir pamestą Puntuko akmenį. Tad būtent Dainuvos slėnis Anykščiuose liepos 17-19 dienomis taps užuovėja nuo masinės kultūros ir bus atviras ekstremalaus roko, metalo muzikos, netradicinės kultūros mėgėjams. Festivalio programoje ne tik itin garsūs metalo muzikos grandų vardai, bet ir kitos smagios atrakcijos…

„Velnio akmuo“ – tai pirmasis sunkiosios muzikos festivalis Lietuvoje, siekiantis įsilieti į tokio pobūdžio festivalių kontekstą Europoje. Todėl į koncertuosiančiųjų gretas kviečiamos kuo stipresnės, profesionalesnės sunkiosios muzikos grupės, galinčios sudominti ne tik vietinius ekstremalaus roko gerbėjus.

Viena reikšmingiausių šio festivalio vertybių – pasaulinio garso Brazilijos „death“/„thrash“ metalo grupė „Sepultura“. Jie verčia suklusti ne tik užkietėjusius metalo subkultūros atstovus, bet ir tuos, kurie apie sunkiosios muzikos reiškinį yra girdėję tik paviršutiniškai. Todėl nenuostabu, jog jau trečią kartą Lietuvą aplankysianti „Sepultura“ čia, regis, virsta tam tikra sunkiosios muzikos ikona.

Trijuose festivalio koncertuose iš viso pasirodys apie 20 įvairių metalo stilių grupių. Brutalią dozę pateiks „Azarath“ bei „Trauma“, vieni stipriausių „death“ metalo kalvės Lenkijos kolektyvų, ir iš kiek toliau atvykstantys „Sinister“. Pastaroji Nyderlandų ketveriukė ištikima nuožmiam „death“ metalo skambesiui, tačiau gali ir nustebinti harmoningesnėmis savo paskutinio albumo kompozicijomis.

Tuo tarpu „juodojo“ metalo gerbėjai neturėtų nusivilti nostalgiško modernaus „black“ metalo fenomenu „Code“ iš Anglijos. O latviai „Frailty“ ant scenos kurs makabrišką spektaklį savo griausmingu „doom“ skambesiu.

Ne mažiau dėmesio verti ir vieni iš brandžiausių vietinės scenos atstovų. Kolektyvai „Obtest“, „Nahash“ bei „Luctus“ pažįstami daugeliui Lietuviško metalo ir roko mėgėjų.

Ir tai dar, žinoma, kol kas ne visas sunkiosios muzikos desantas Šventosios upės pakrantėje.

„Velnio akmuo“ nebūtų festivalis, jei be smarkiųjų muzikinių pasirodymų publikai nebūtų pasiūlyta ir kitų, lengvesnio turinio atrakcijų. Naktimis veiks profesionalių roko DJ koordinuojama muzikos aikštelė „Rockthèque“, kur bus pristatytas roko klasikos repertuaras. Nostalgišką įspūdį paliks alternatyvios muzikos ištakomis laikomos Jimi Hendrix, Janis Joplin, The Doors, Bob Dylan, Led Zeppelin ir panašių atlikėjų melodijos.

Publika savaitgaliui bus kviečiama įsikurti palapinių miestelyje prie upės. Maudynės, futbolas, grynas oras – Dainuvos slėnio gamta aktyviam poilsiui itin dėkinga. O ir pats miestelis savo kultūrinio, gamtinio ir pramoninio paveldo objektais patrauklus ne vienam smalsiam turistui. „Velnio akmens“ dalyviai turės progą įvertinti gausų Anykščių krašto paveldą. Nuo Puntuko akmens iki Laimės žiburio, nuo geležinkelio stoties ekspozicijos iki vyno degustacijos riedant Siauruko bėgiais…

„Velnio akmens“ bilietais nuo kovo 23 dienos prekiauja „Tiketa“. Pirmųjų, riboto kiekio bilietų kaina – 80 Lt. Vėliau bilietai kainuos po 90, 100, 120, 140, 150 litų. Išsami informacija ir naujienos apie festivalio dalyvius, rengiamą programą skelbiama festivalio svetainėje www.devilstone.net.

devilstone.net pranešimas spaudai

Autorius: Aivaras | shilta.lt

2009 metų kovo 21oji į istoriją įėjo kaip diena, pažėrusi ne vieną gerą koncertą. Negana to, kad dieną žavėjomės dainuojamosios poezijos garsais, vakare aplankėm „Legato“ naujojo albumo „Eteris“ pristatymą.

Nors atžygiavome praėjus gerokai po durų atidarymo, lankytojų buriavosi vos saujelė. Naiviai tikėjausi viduje išvysti minias gero rap‘o ištroškusių paauglių, bet šioms svajonėms buvo lemta naiviai subliukšti. Taigi, iki puses pripildytas teatro bufetas, keletas dredais bei įvairiu kūno pirsingu pasidabinusių jaunuolių, ne į tą „klubą“ užklydusios, trumpais sijonukais apsirėdžiusios, gražuoliukės ir daug, daug plačiakelnių žmogeliukų.

Koncertą apšildė „Dulkės“. Hip –hop grupė, susikūrusi vos 2008, bet jau nuo pirmų dienų aktyviai dalyvaujanti undergorund‘inėje Lietuvos scenoje. Atvirai sakant, jų pasirodymo neklausiau ir tuo labiau nemačiau, o tą laiką išmainiau į bendravimą su ten buvusiais šiltais žmonėmis. Viliuosi, kad man bus atleista už tokią nuodėmę.

Na ir pats koncertas. Naujos dainos privertė klausytojus ramiai linguoti ir tiesiog stebėti veiksmą. Įtampa augo ir protingai sudėliota programa pagaliau įsibėgėjo. Ore pakibo tikrasis rap‘o šurmulys bei vieningos skanduotės. Šypsojau stebėdamas apsauginį, atsistojusį prie grupės (turbūt pasimėgauti svetimu respect‘u) bei „dailias“ mergaites, mokančias atsipalaiduoti tik pagal Benny Benassi, tad slapta fotografavusias įsiaudrinusius geros muzikos mėgėjus.

Nestovėjau su popieriaus skiaute ir nesižymėjau teigiamų bei neigiamų aspektų. Judėjau su minia ir mėgavaus muzika. Todėl nebetempsiu ir padarysiu išvadas. Koncertas nebuvo idealus, nebuvo pompastikos ar kviestinių „žvaigždžių“, nebuvo minių, laužiusių apsauginių užtvaras, bet buvo nesuvaidintas nuoširdumas. Mokantys atsipalaiduoti gebėjo pasiekti maksimumą ir namus pasitiko spindinčiais veidais.

nuotrauka iš legato.lt

Autorius: Rimvydas | shilta.lt

Praėjusį šeštadienį (galbūt neatsitiktinai pasirinkęs pavasario lygiadienį) bardų klubas atžygiavo ir į Lietuvos Saulės miestą: ne į prekybos ir pramogų centrą, o jaukią Laiptų galeriją. Nuotaikinga Dainuojamosios poezijos artistų komanda surengė koncertą shiltos muzikos pasiilgusioms ausims, o klubo prezidentas Kastytis Petryla dalinosi mintimis su shilta.lt komanda.

Džiugu buvo stebėti besipildantį jo norą: kad scenos senbuvius sėkmingai ateityje pakeistų jaunoji karta. Būtent jaunieji bardai užėmė didžiąją „eterio“ dalį ir bent jau mūsų komandos akyse absoliučiai nenusileido, o gal netgi pralenkė vyresniuosius kolegas. Iš dalies tame nėra nieko keisto, nes Paulius Pastauska, Ieva Narkutė, kaip ir Justina Samoškaitė ar Mykolas Jokubauskas jau spėjo nuskinti keletą laurų iš šio muzikos žanro garbės vainiko. Justina Mileškaitė ramiu tonu priminė, į kokį tautos pasididžiavimą savo vėlyvosios kūrybos laikotarpiu vis tik išaugo praeito amžiaus lietuvių poetė Salomėja Nėris. Nežinau, tik man vienam, ar ir kitiems žiūrovams, besiklausant žodžių, kūnu bėgo šiurpuliai.

Neprastus aktorinius sugebėjimus pademonstravo ir vienu ekspresyviausių bardu tituluojamas Ernestas Bruzbartas. Kam nepatinka naujovės šio žanro muzikoje, galėjo savyje paniūniuoti Dariaus Leveckio melodijas, o Vidmantas Juronis negalėjo palikti nė vieno abejingo: baltagalvis seniokas išsiskyrė ne tik savo gitaros forma, bet ir muzika. Prisimindamas pradinę mūsų puslapio idėją (jog mes reiškiame subjektyvią nuomonę ir visuomet pasirengę už ją atsakyti į kritiką, komentarus bei pagyras), negaliu liaupsinti šio dainininko, nes asmeniškai nejaučiu jokių simpatijų pernelyg buitiniams tekstams ir country muzikai. Pirmuoju atveju, patartina pasinaudoti neišsemiamais poezijos klodais iš mūsų ar užsienio rašytojų, o antruoju – prisitaikyti prie koncertų formato…

Shilta.lt dėkoja už betarpišką ir malonų sutikimą bardų klubo nariams; be galo malonu jausti, jog kiekvienas jų idėjoje pasakytas žodis atsispindi organizatorių veiksmuose bei veiduose. Džiaugiamės ir tuo, kad Lietuvoje teisinga muzika nemiršta bei netgi masina vis daugiau tautiečių, kuriuos savo ruožtu norėtume paraginti nenustoti rinktis muzikos galybėje bei pajausti, kas yra tikra.

Interviu su Kastyčiu Petryla (“Bardų Klubo” prezidentu) from Hamelion Hamelionovic on Vimeo.

Nuotrauka iš bardklubas.lt