Autorius: Admin | shilta.lt

Prodiuseris, dj’us, garso menininkas Arminas Boguševičius, hip-hop’o gerbėjams Lietuvoje geriau žinomas kaip Maxi J, kovo 10 dieną internete patalpino savo remix’ų rinkinį, pavadinimu „Loosers Mixtape“. Dešimties kūrinių „ataskaitoje“ remix’ai tokiems atlikėjams kaip: „People Under the Stairs“, DJ Vadim, Bekay ir kt.− tad rinkinys gan spalvingas, jame galima rasti tiek reggae’io, tiek elektroninės muzikos prieskonių. Visi kūriniai dalyvavo remix’ų konkursuose, deja, nesėkmingai. Būtent šis faktas ir padiktavo viso darbo pavadinimą.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad atradau svetainę, sekančią visus remix’ų konkursus. Kadangi tuo metu ilgą laiką sirgau, turėjau laiko įvairioms avantiūroms, tad dalyvavau visuose be išimties hip-hop’o žanro konkursuose, kurie tuomet buvo skelbiami“, − pasakojo atlikėjas. Kūrinių aplankas pilnėjo, tačiau pasveikus, taip ir buvo užmirštas. „Ligonio kliedesiai“, − taip apie savo darbą manė atlikėjas, kol praėjus kuriam laikui pats neperklausė ir neparodė draugams bei kolegoms. „Nuodėmė būtų nepasidalinti“, − drąsino aplinkiniai. Taigi mėnesio darbas, grafiškai apipavidalintas Wee, dabar jau prieinamas platesnei auditorijai.

Jaunąjį kūrėją nesėkmės lydėjo ne visuose konkursuose. „Anti-Pop Consortium“ („Big Dada“, „Warp Records“) skelbtame konkurse Arminas Boguševičius nusiuntė originalumu išsiskyrusį darbą ir pateko tarp penkių laimingųjų, pasidalinusių antrąją vietą.

KTU Muzikos technologijų antrakursis per savo kūrybinę karjerą į interneto platybes yra išleidęs 2 mixtape’us bei spėjo pasidarbuot su tokiomis grupėmis ir atlikėjais kaip: „Kaunas United Rap Variuos Artists“, „Legato“, Karoona, Messiah, Svaras, Medonas, Kastytis Šulčius ir kt. Pastaruoju metu Maxi J taip pat aktyviai reiškiasi kaip dj’us, o ir laisvalaikiu tobulinasi domėdamasis džiazo kompozicija bei kurdamas eksperimentinę muziką.

Kūrinių sąrašas:

01. People Under the Stairs – ‘Hit the Top’ (Maxi J Remix)
02. DJ K.O. – Ladder of Success feat Phonte, Wordsworth, K-Hill & Masta Ace (Maxi J Remix)
03. Lushlife – Daylight Into Me (Maxi J Remix)
04. Bekay – I Am (Maxi J Remix)
05. Vinnie Paz – Drag You To Hell (Maxi J Remix)
06. Soulforce feat. Ward 21 – The Power (Maxi J Remix)
07. Redlight Boogie feat. Rock from Heltah Skeltah – Welcome Me In (Maxi J & Karoona Remix)
08. DJ Truezt feat. Special – Bar Ain’t Far Away (Maxi J Remix)
09. Noodle – Ride Wit Me (Maxi J Remix)
10. DJ Vadim – Talk To Me (Maxi J Remix)

→ siųstis remix’ų rinkinį „Maxi J – Loosers Mixtape“ ←

viršelio apipavidalinimas: Wee

Autorius: Admin | shilta.lt

Praėjusiais metais geriausiai perkamą lietuvišką popmuzikos albumą išleidusi dainininkė Jurga šį savo naujausią darbą „+37° (Goal of Science)“ netrukus pristatys ir Estijoje. Kovo 27 dieną Jurga su grupe dalyvaus „Tallinn Music Week“ festivalyje, kur koncertuos prestižiniame Talino „Rock Cafe“ klube, talpinančiame apie tūkstantį žiūrovų.

Tai bus pirmasis Jurgos koncertas Estijoje. Ankstesniais metais dainininkė su savo dainomis jau yra aplankiusi Latviją, Vokietiją, Švediją, Afganistaną, JAV, Vengriją ir Slovėniją. „Tallinn Music Week“ festivalyje dalyvauja daugiausia Estijos ir Suomijos atlikėjai, tačiau jame galima išvysti ir latvius bei lietuvius – kartu su Jurga savo naujausią albumą Taline ketina pristatyti ir latvių grupė „Brainstorm“.

Albumą „+37° (Goal of Science)“ Jurga išleido praėjusių metų rudenį. Per penkis mėnesius šią kompaktinę plokštelę įsigijo daugiau kaip 7 000 gerbėjų, o radijo stotyse nuskambėjo šio albumo kūriniai „Rykliai ir vilkolakiai“, „Tyliai“ bei „Running“.

Iki pasirodymo Taline Jurga surengs solinį koncertą Palangoje, kuris šią savaitę, kovo 11 dieną, įvyks muzikos klube „Ramybė“. Šiame koncerte Jurga Lietuvos nepriklausomybės jubiliejaus proga atliks ir dainą „Laisvė“, kuri skamba pirmajame dainininkės albume „Aukso pieva“. Praėjusiais metais Jurgos kartu su Eurika Masyte įrašyta „Laisvė“ pasirodė Prancūzijoje ir Belgijoje platinamame albume „Sound of Revolution – A Collection of Songs that Made the Iron Curtain Fall“.

Jurga: “Running” ir “Rykliai ir vilkolakiai”

informacija: M.P.3

nuotrauka: Gedimino Žilinsko, M.P.3

Autorius: Aivaras | shilta.lt

Nors viešai deklaruojame, kad „Eurovizijos“ konkursas tik pigus blizgučių šou, negalime paneigti fakto, kad iš galybės dalyvių net negatyviausiai nusiteikusiam įmanoma rasti asmeninių hitų. Būtent šio konkurso paskatintas šalia savęs sodinuosi grupę „InCulto“ ir bandau ištardyti kas, kaip ir su kuo.

Pradėsiu nuo klausimo, kuris jau kurį laiką sukasi mano galvoje. Dauguma grupių specialiai nori įteigti, kad jie geriausi, šauniausi, groją pačią pačiausią muziką, na, o jūs – atvirkščiai, pavadinimu pasirienkate žodį verčiamą kaip „neišsilavinęs, neišauklėtas arba be kultūros“. Kodėl?

„InCulto“ visuomet buvo būdingas humoras ir (savi)ironija. Nesistengiame pernelyg rimtai žiūrėti į pasaulį, mums svarbiau gerai jaustis patiems ir dalintis pozityvia nuotaika su klausytoju.

Beje, pavadinimą „InCulto“ galima interpretuoti ir kaip ėjimą į kultą :))

Jus tikriausiai be jokios sąžinės graužaties galėtume pavadinti populiariausia underground’o grupe. Ko reikia kolektyvui, kad patekus į plačiuosius vandenis jo neįtrauktų pop’so blizgesys?

Reikia nepamiršti savo ištakų, tada viskas bus tvarkoj :)

Paskutiniu metu apie jus kalbama kaip apie „Eurovizijos“ viltį. Kiekvienais metais sėkmė nuo jūsų nusigręžia, bet vėlei lipate į sceną aukštai iškėlę gitaras. Kas čia? Tarpusavio derybos su šūkiu „mes vis tiek kada nors laimėsim“, gera vieta muzikinei reklamai, o galbūt noras pratinti lietuvaičius prie kitokios muzikos?

„Eurovizijoje“ dalyvaujame tik trečią kartą. Pirmasis kartas buvo tik šiaip pabandymas, apsižvalgymas :) Antrą jau turėjome gerą idėją ir dainą „Welcome“. Esam įsitikinę, kad bet kuriais kitais metais su tuo kūriniu būtume iškeliavę į finalinį konkursą, tačiau
tais pačiais metais dalyvavo ir „LT United“, tad likome antri.

Visgi manome, kad šių metų „InCulto“ darbas „Eastern European Funk“ yra pats geriausias mūsų sumanymas! Daina bene pati smagiausia iš visų dalyvaujančių lietuviškoje atrankoje, todėl tikime, kad kūrinys geriausiai pasirodys ir Osle.

Juk Lietuva jei ką ir yra iki šiol pasiekusi „Eurovizijos“ konkurse, tai tik su nuotaikingomis ir energingomis dainomis.

Mačiau, jog organizavote akciją atrakciją, kurios laimėtojai (-as) kartu su jumis lipo į sceną. Ar daug norinčių atsirado? Kokius kriterijus taikėte laimėtojui? Ir pagaliau ką jis turėjo daryti? Pūsti trimitą?

Norinčių dalyvauti buvo, peržiūrėjome jų darbus ir mus papirko vaikinukas Petras, atsiuntęs asmeninį vaizdo klipą. Pasikvietėme į pusfinalio filmavimą, o ten jis mums įnešė instrumentus į sceną, nurinko mikrofonų stovus ir pašoko kartu. Buvo labai supratingas ir jautėme didžiulį jo palaikymą. Atvirai sakant, mums labai pasisekė, kad laimėjo būtent jis :)

Na ir paskutinis žodis.

Kviečiame visus Lietuvos žmones ketvirtadienį pasilinksminti kartu per lietuvišką „Eurovizijos“ finalą. Mes ten būsim! Džiaugsimės, jei „InCulto“ pasirodymas pakels jums nuotaiką.

inCulto East European Funk

nuotrauka iš asmeninio „InCulto“ archyvo

Autorius: Aivaras | shilta.lt

Internete apstu įvairių akcijų atrakcijų, grandiozišku flash mob’ų ar vietinės reikšmės pašėliojimų prieš įjungtas vaizdo kameras. Tradicinė žurnalistika nepajėgia netik, kad sugaudyti ir informuoti apie visus pasaulinės reikšmės performancus, bet nuošalyje palieka tuos, kuriuose tiesiogiai dalyvauja ir Lietuvos atstovai.

2009 metų gruodžio 7 dieną, 01:30 val. Grinvičo laiku, 156-ių valstybių skveruose, studijose, privačiuose apartamentuose, salėse, muziejuose, gatvėse, soduose ir kitose gražiose vietose įsitaisė grupelės vietinių atlikėjų ir vieningai atliko legendinę dainą „All You Need is Love“. Pacifisto John Lennon kompozicija vėlei buvo bandoma patraukti visuomenės dėmesį į Afrikoje išsikerojusią AIDs problemą.

Ties 3:08 min. galite pamatyti ir Lietuvos atstovus, besidalinančius ekraną su braliukais latviais, Bosnijos ir Hercogovinos bei Turkijos atstovais. Norėtųsi daugiau laiko, skirto kiekvienai konkrečiai šaliai, bet tuomet sutalpinti tokios masės žmonių į vos keturias minutes nepavyktų net profesionaliausiam vaizdo medžiagos montuotojui.

Gal kada tokius projektus išgirs įtakingų žmonių ausys ir jie supras, kad investuoti derėtų ne į ginklų pramonę, o į žmonių gėrovę bei sveikatą.

156 Countries Sing Together for the Starbucks Love Project

nuotrauka iš maverickmusicblog.com

Autorius: Admin | shilta.lt

„Šiuo metu visas mano laikas yra skirtas naujo Mario Martinsono filmo „Amaya“ muzikos takelio kūrimui”- paklaustas apie šiuo metu vykdomą veiklą, pasakoja Andrius Mamontovas. Filme be instrumentinės muzikos bus ir dvi naujos Andriaus dainos “Heal” bei „World Is Full Of Love“. Praeitą savaitę netoli Detroito miesto (JAV) esančioje lietuvių kilmės prodiuserio Jono-Dainiaus Beržanskio įrašų studijoje, kylanti jauna atlikėja Monica Blaire įrašė vokalą dainai „Heal”.

“Su Jonu esame pažįstami jau 20 metų. Nuo tada, kai kartu dirbome prie grupės „Foje“ albumo „Gali Skambėti Keistai” – pasakoja Andrius – “Jo „Silver Tortoise Soundlab“ studijoje, esančioje nedideliame Ann Arbor miestelyje, kažkada gyvenau gerus 4 mėnesius, pasiklojęs lovą tiesiog šalia įrašų pulto. Ten gimė ir pirmas lietuviškas house muzikos kūrinys „Mieli Tautiečiai“, kuriame panaudojau V.Lansbergio kalbą pasakytą 1990-ais metais viename iš Čikagos muziejų.

Dainai „Heal“ ieškojau atlikėjos, turinčios nepriekaištingą tarmę ir vokalinius duomenis. Jonas mane supažindino su keliomis galimomis kandidatėmis, bet Monica iš karto sužavėjo savo energija, jausmingumu ir spontaniškumu. Paklausiusi mano jai nusiųstos dainos eskizo, ji iš karto pasakė, kad daina labai patinka. Tad kai tik suderinome visus formalumus su jos vadybininkais, ji atvažiavo pas J.Beržanskį į studiją ir įrašė vokalo partijas. Aš taip pat „dalyvavau“ įraše, prisijungęs per internetinę ryšio programą „Skype“. Monica yra šiltas ir draugiškas žmogus, todėl po įrašo dar šiek tiek pabendravome internetu. Esu labai patenkintas rezultatais ir įsitikinęs, kad Monica Blaire balsas labai papuoš filmo „Amaya“ garso takelį. Be jokios abejonės, kai daina bus baigta, ji pasieks ir Lietuvos klausytojus. Dainai bus sukurtas ir vaizdo klipas”.

Recording of the song “HEAL” for the move “AMAYA”

nuotrauka iš myspace.com
informacija: „Mono Stereo Įrašai“

Autorius: Aivaras | shilta.lt

MC Phoenix vasario mėnesį išleidžia savo albumą „Obereg“. Žmonės kalba, kad pristatymas nuvilnys su dideliu trenksmu, o kūriniai tūnantys šviežutėliame cd taps daugumos rap’o gerbėjų asmeniniais hitais. Spręsti kol kas per anksti, tad ilgai nesvarstę čiumpame atlikėją ir sodiname prieš shilta.lt skaitytojus išpažinčiai.

Didžiajai daugumai lietuvaičių tautinis rap’as yra labai tolima ir nepažįstama muzika. Dar tolimesni jiems rusiškai rečitatyvu žodžius dėliojantys Lietaus žemės piliečiai. Gal galėtum prisistatyti ir nušviesti nežinančius, su kuo valgomas tas MC Phoenix?

Kadangi iki mūsų laikų būtybių, vadinamų feniksais, išliko mažai, jas patartina ne „valgyti“, o tiesiog klausyti jų „čiulbesio“. Netgi jeigu iš jų skleidžiama muzika yra įvardijama kaip rusiškas rap’as Lietuvoje. ;)

Na, o jeigu rimtai, esu gimęs ir užaugęs Vilniuje ir dauguma mane geriau pažįsta kaip Dmitrij Matiuchin. Gimiau rusų šeimoje, ir savaime aišku, buvau išsiųstas į rusų mokyklą. Nėra ko stebėtis, kad rap’ui pasirinkau šią kalbą – ja dėlioti mintis sekasi daug lengviau ir sklandžiau.

Kaip skanauti mano kūrybą? Tai kiekvieno asmeninis, tiksliau, skonio reikalas. Vieniems tai gali pasirodyti per saldu arba atvirkščiai – per sūru ar netgi kartu. O atsiras ir tokių, kuriems visko bus lygiai tiek, kiek reikia ir jie mėgausis mano darbais. Tiesa, visada maniau, kad rap’o tekstai privalo būti atviri, gyvi ir, aišku, einantys tiesiai iš sielos gelmių. Ir net nesvarbu tavo pasirinkta tematika. Gali būti šmaikšti istorija, filosofiniai pamąstymai ar tiesiog žodžių žaismas. Norisi, kad visos tos dainos nors truputėlį padėtų žmonėms – pakeltų nuotaiką, priverstų susimąstyti bei galiausiai išspręsti kylančias problemas.

Berods 1994 metais MTV Top 20 išvydau Snoop Dogg’o vaizdo klipą dainai „Whats My Name“. Galvoje įstrigo priedainis, muzika ir pats klipo išpildymas. Vėliau, tais pačiais metais, muzikinis kanalas supažindino ir su kitais atlikėjais. Pastebėjau MC Hammer ir Vanilla Ice. Tuomet šis trumpas susižavėjimas mano gyvenime rodos nieko nepakeitė, bet po poros metų išgirdęs 2Pac darbus ėmiau ieškoti atsakymo „kas tai per muzika“? Būtent taip sužinojau apie hip-hop kultūrą ir jau tada su klasiokais patys pradėjome rašyti eiles.

Aišku, kažkada seniai buvo ir pirmieji muzikiniai projektai („Prizkari“, „MIRAZh Squad“), ir pirmieji įrašai. Vėliau (2006 metais) išleistas promo LP pavadinimu „Nachialo“. Taip pat buvo laikotarpis kai dalyvavau keliuose albumuose kaip kviestinis atlikėjas (MC Skrip, „Projekt Undersky“, „Projektas Pompa“) bei kartu su Corbie kolegai Corui padėjau įrašyti ir išleisti solinį albumą „Monologas“.

Laikas bėga ir šiandien drąsiai galiu teigti, kad savo kūryboje tikrai pasistūmėjau į priekį. Visa tai, ką minėjau anksčiau, vedė solinio albumo link. Daug laiko dėliojau savo mintis, kūriau ir štai, vasario mėnesį jis pagaliau pasirodys.

Tu pats ką tik užsiminei, taip pat mums teko girdėti didžiuosius hip-hop portalus trimituojant, jog į dienos šviesą jau išlindo naujas tavo darbas „Obereg”. Kaip pats vertinti šviežutėlį albumą?

Tikra tiesa, „Obereg“ jau pakeliui pas visus norinčius išgirsti.

Iš tiesų sunku vertinti šį darbą. Ne paslaptis, kad nesu mėgėjas klausytis savo dainų, nes vertinu jas gana kritiškai. Galbūt labiau mėgstu patį kūrybinį procesą bei koncertus.

„Obereg“ – ilgai lauktas ir brandintas albumas. Kartais atrodydavo, kad delsiu per ilgai ir galbūt man pačiam dainos kažkiek morališkai paseno. Kita vertus, klausydamas minėtojo cd esu patenkintas atliktu darbo, nes jo buvo įdėta tikrai daug (ir tikrai ne vien mano).

Dažnai mėgstu prisiminti, kaip kiekviena daina buvo kuriama, kas dalyvavo, kaip draugai tuo metu bendravo ir aišku kur pats tuomet buvau. Dėl šių atsiminimų albumas tampa dar brangesnis.

Jis išdirbtas, jam metas išeiti į dienos šviesą, nors, manau, kad mano geriausios dainos dar nesukurtos. :)

Ką juo norėjai pasakyti? Ką tau pačiam reiškia toks albumo pavadinimas? Ar tai, kaip dažnai būna, tik titulinės / stipriausios dainos pavadinimas?

Pats albumo pavadinimas gimė bekuriant būsimo darbo koncepciją. Bandžiau surasti tam tikrą elementą, sudėlioti mintis taip, kad per kūrinių visumą būtų įmanoma atrasti vieną siūlą, tam tikrą vientisumą. Būtent žodis „Obereg“, kuris rusų kalboje reiškia talismaną, saugantį žmogų (jo šeimininką) nuo piktų dvasių, prakeiksmo, nelaimių ir nesėkmių, atitiko viziją. Taip pavadindamas norėjau, kad bent viena daina mano klausytojams būtų artima, lydėtų bei saugotų tarsi talismanas.

Tiesa, yra ir daina analogišku pavadinimu „Obereg“. Ją kūriau pačią paskutinę. Manau, dauguma sutiks, kad meilė, amžinas variklis ir tikrasis žmonijos talismanas, būtent apie tai ir yra minėtoji daina. Išduosiu, kad būtent šiai kompozicijai kaip tik dabar filmuojamas vaizdo klipas. Viliuosi, kad jau vasario 19 dieną, per albumo prezentaciją, visi galės pamatyti ir jį.

Dainose kalbama apie žmogiškąsias vertybes – draugystę, viltį, sąžinę, laimę, svajones, ir aišku, meilę. Keliose dainose sau pačiam bandžiau atsakyti į klausimus apie tikėjimą, artimo žmogaus netektį, mirtį, savianalizę, gyvenimo kelio paiešką. Liūdnos dainos gimsta daug greičiau, bet tikrai nenorėjau kurti sunkaus ir tamsaus albumo, tad galiu patikinti, kad klausytojai ras įvairių nuotaikų mišinį. Atvirai kalbant, albumas išėjo labiau šviesus nei niūrus.

Tikrai nesinori albumo vadinti rinkiniu, nes tai toli gražu nėra tik padrikai įrašytų dainų kompiliacija.

Šiaip beveik visą pagrindą paklojau pats (muzika, žodžiai), bet darbas neapsiėjo be gero draugo ir kolegos Corbie pagalbos. Du kūrinius įrašiau ant jo muzikos. Būtent jo studijoje pabaigėme visus darbus. Draugystė ir bendravimas su tokiu gabiu žmogumi davė labai daug. Drauge aptarinėjome dainas, vėliau pats permąsčiau ir ieškojau būdų jas tobulinti.

Neapsiėjau ir be Svaro pagalbos. Savo studijoje „R-19“ jis padėjo įrašyti pirmąsias kompozicijas. Nors iš tikro labai sunku paminėti visus žmones, kurie bent truputėlį padėjo.

Šiaip svečių albume išties daug mažiau negu tikėjausi ir esu tuo patenkintas – dabar jis puikiai atitinka solinio etiketę. Bet vertėtų paminėti, kad be gyvo pianino, galima išgirsti ir gyvai įrašyta trimitą, kurį pūtė Dalius Buitvidas (grojęs su „Magic Mushrooms“, „Despotin Fam“ ir t.t.). Taip pat uždainavo Amėja ir vokalistė Ju, rap’avo Striz ir Coras bei mano bendražygiai Rusyj ir Amiko (su jais šiuo metu kartu kuriame ir koncertuojame). Derėtų paminėti, kad albume klausytojai išgirs ir scretch’us tokių DJų kaip Neuro, Supacide, Dee ir Bandit (iš Estijos).

Žmonės šneka, kad albumas gimė vos tau grįžus iš Portugalijos. Atvirai, ką ten veikei? Uždirbinėjai pinigus brangiam malonumui (leidybai) ar bandei pažinti mums gan tolimą kultūrą?

Tikrai įdomu išgirsti, ką kalba žmonės, bet, deja, ne visada sklindantys gandai atitinka realybę.

Albumą ruošiau ne vienerius metus, nors, tiesą sakant, viskas buvo įrašyta jau 2009 metų pradžioje. Leidybai koją pakišo išvyka į saulėtąją Portugaliją. Pagal Erasmus programą Lisabonoje gilinau savo specialybės žinias. Buvo daug kelionių, įspūdžių, iš labai arti pamačiau tolimą kultūrą, gavau naudingų žinių bei patirties. Taip pat gimė nemažai naujų idėjų dainoms. Galbūt jas išgirsite naujuose darbuose, bet tikrai ne „Obereg“ albume.

Pusmečiui atidėjus leidybą, nerimavau, kad albumas apdulkės ir pasens, bet dabar suprantu, kad viskas taip, kaip turi būti ir tikriausiai tai įtakoja aukštesnės jėgos.

Pasak rusakalbių – „esam pribaltika“. Manai, kad tavo muzika įdomi kirilica rašančioms tautoms ar jie užmerkia akis prieš savitą istoriją turinčios šalies rap’erius?

Norisi tikėti, kad aidas apie mano albumą sudomins Rusiją ar kitose šalyse gyvenančius rusiško rap’o mėgėjus. Savo jėgomis pasistengsim informuoti rusiškus hip-hop portalus apie albumą, žiūrėsim kaip į tai reaguos klausytojai.

Rusijoje daug stiprių atlikėjų, jau net nekalbu kiek silpnų ar vidutinio lygio MC, dėl to be atitinkamo rėmimo bei geros reklamos kūryba gali tiesiog likti nepastebėta, nuskęsti muzikos vandenyne.

Be to esu girdėjęs, kad dauguma nemėgsta grupių iš Pabaltijo šalių, bet tikiuosi, kad tai tik klaidinantis mitas. Esu įsitikinęs, kad tikra, gera ir individuali muzika visur ras klausytojų ir pelnys jų įvertinimą.

Nors esu rusas, jaučiu meilę ir pagarbą lietuvių kalbai. Be to vienas pirmųjų mano muzikinių projektų („Mirazh Squad“) buvo būtent lietuviškas.

Tad sakau stiprų taip, albume tikrai rasite dainą atliktą lietuvių kalba. Ta daina pavadinimu „220“, kurią atlikau kartu su bičiuliu Coru. Po savo solinio albumo „Monologas“ jis išvažiavo gyventi į Londoną ir mes nespėjome įrašyti daugiau planuotų kūrinių. Žinau, kad jis ten vis dar kuria, tad big up, brolau!

Ir ką norėtum pasakyti pabaigai?

Noriu padėkoti visiems, kas atrado (ar atras) albumą ir nepraėjo pro šalį. Kadangi albumas išleidžiamas ypač šaltą žiemą, taip pat ir šis interviu skaitytojus pasieks šaltuoju metu, noriu palinkėti vidinės šilumos ir laimės. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus yra savo laimės kalvis ir švyturys kitiems. Linkiu atrasti visa tai savyje ir atsiminti, kad „Obereg“ (talismanas) slepiasi viduje ir prireikus visada padeda.

Tiems, kurie mane pažįsta ir tiki, siunčiu nuoširdžiausius linkėjimus ir didelį ačiū, na, o shilta.lt kolektyvui linkiu kūrybiškumo ir skaitytojų palaikymo!

Phoenix (a.k.a. Pepel-po-Vetru)

Albumo sempleris: MC Phoenix – Obereg

nuotrauka iš asmeninio MC Phoenix archyvo

Autorius: Aivaras | shilta.lt

Turbūt per amžių amžius nemirs klausimas – kur po velnių parauti geros muzikos? Šis įrašas bent menkais keliais procentais padės išspręsti šią dilemą. Tiesa, derėtų iš anksto paminėti, kad tai naudinga bus išskirtinai chill’o mėgėjams.

Internete plaukioja įdomios koncepcijos projektėlis „All India Radio“. Kuo jis įdomus? Ogi tuo, jog albumų ten galima klausyti vienu mygtuko paspaudimu, tarsi radijo taško. Taip, nereikia slėpti, kad daugumą jų norint sukti savo winamp’e, teks pakrapštyti piniginę ir atseikėti bent po 99 amerikietiškus centus už dainą, bet kas skaitmeniniai liaudžiai trukdo tai apeiti ir garsus skleisti vien interneto laidais.

Verta paminėti ir tai, kad gerai paieškoję rasite ir nemokamų albumų. Tereikės suvesti savo duomenis ir nuoroda skaitmeninėn muzikon atskris tiesiai į elektroninį paštą. Išbandyta ir tikrai veikia. O dėl vėlesnio spam’o taip pat užtikrinu, per mėnesį negavau jokios naujos žinutės su nepageidaujamu turiniu.

Skanios ramumos.

→ All India Radio ←

Autorius: Aivaras | shilta.lt

Seniai praėjo tie laikai, kai netikėtai užkluptas su prašymu įvardinti bent vieną lietuviško rap’o grupę, išlemeni tik „G&G Sindikato“ pavadinimą. Vaikinai, kadaise šokiravę necenzūruotais tekstais, niekur nedingo ir jau šimtas metų savo pasiekimais puikuojasi rap’o istorijos rankraščiuose. Bet šiandien jau girdime ir daugiau muzikos, tad laisvai galėtume pažerti visą sąrašiuką gero lietuviško hip-hop’o. Vienas tokių būtų Slayus.

Kiek teisinga Slayaus kūryba, spręsti reikėtų kiekvienam asmeniškai, bet naujajame jo albume atrandu labai stiprių kompozicijų. Tiesa, dauguma dar nieko nežino. Taip, turbūt mažai kam žinomas saulės miesto atstovas siūlo įsigyti savo debiutinį darbą „Popierinės Žirklės“. Jokių pagražinimų, tiesiog viskas sudėliota taip, kaip pasaulį mato paprastas gatvinis bičas.

Nieko nelaukęs raginu paklausyti albumo dainų mix’ą, padėsiantį susidaryti bent jau minimalų įspūdį apie vaikino kūrybos vaisus.

Slayus – Popierinės Žirklės MIX

Siųstis (nesiunčia?): šaltinis NR1, šaltinis NR2.

Tiesa, jei po 5:42 min vis dar neaišku ar tokia muzika glostytų jūsų ausis, Slayus specialiai shilta.lt skaitytojams dovanoja vieną track’ą iš minėtojo albumo. Tad skanaus.

Slayus ir Toxla – Shunys

Siųstis (nesiunčia?): šaltinis NR1, šaltinis NR2.

nuotrauka iš asmeninio Slayaus archyvo

Autorius: Aivaras | shilta.lt

Vos prieš keletą dienų elektroninės muzikos gerbėjai gavo nuostabią išankstinę Kalėdinę dovaną. Geriau žinomas kaip rap’o grupės „Shiaurė“ instrumentalistas, Wtk, į pagalbą pasitelkęs svetainę miestomuzika.lt, visiems skaitmeninės muzikos mėgėjams padovanojo savo mini albumą „Evolution EP“.

Albume įspraudęs penketą naujoviškai skambančių kompozicijų, vaikinas darbą leido siųstis nemokamai. Tad užkietėję piratai šįkart gali nebijoti intelektualinės nuosavybės sergėtojų reidų ir ramiai lėkti paklausyti miestietiškos muzikos.

Siųstis: WTK – Evoliuton EP

Apie tavo asmenį internete informacijos apvalus nulis. Gal galėtum įsijausti į stebėtojo iš šalies vaidmenį ir nupasakoti kas per velnias tas Wtk?

Wtk yra beatmaker’is iš Vilniaus (ir tikrai ne iš Jonavos, kaip kai kurie galvoja – ten tik kartais apsilankau). Priklausau grupei „Shiaurė“, tačiau pastaruoju metu daugiau dirbu vienas. Mėgstu šokoladą (smaližiaus įvaizdį turėjote susidaryti iš anksčiau įrašytų kūrinių), plius kartais pomėgiu tampa piktinimasis (kuo? Neteisybe). Paskutiniu metu dėlioju fonogramas Pentagramai, bet, aišku, viskas galėtų pasikeisti jei Sausainis (iš „Shiaurės“) vėl pradėtų lankytis kolegos Mtw studijoje.

Ankstesnė tavo kūryba buvo siejama tik su jonaviškių jazz, funk, rap grupe „Shiaurė“. Ar naujas skambesys reiškia, kad palieki seną smėlio dėžę ir keliesi į kitas saviraiškos erdves?

Nedrįsčiau teigti, kad palieku senąją smėlio dėžę, gal tiesiog kartais nueinu pas netoliese esančią chebrą pažaist su mašinytėm ir traktoriais. O jei rimtai, tai laikui bėgant atsibodo sempluoti bei norėjosi sukurt kažką originalesnio. Iš pradžių šalia sempluotų instrumental’ų bandžiau įgroti savas melodijas, vėliau ėmiau iš pagrindo viską komponuoti savomis rankomis.

Papasakok daugiau. Kodėl toks ryškus šuolis į šoną? Pabodo rap‘ovi beat‘ai? Ar prisikaupė per daug idėjų, nebetelpančių viename konkrečiame stiliuje?

Yra keletas priežasčių kodėl atsirado polinkis link elektronikos :

Pirma – man tai patinka. Antra – darydamas elektroniką nesu taip suvaržytas kaip kurdamas instrumental’us „Shiaurei“, žinau, kad niekas nelieps ištrint daug laiko sąnaudų pareikalavusios fonogramos dalies. Ir trečia – iki galo įgroti kūrinį dažnai daug sudėtingesnė užduotis nei nusempluoti beat’ą, melodija ir sulipdyti juos į vieną visumą. Nesakau, kad kūryba su semplais yra bevertė, tikrai ne! Derinant 2 skirtingas sempluotas melodijas reikia daugiau klausos nei tiesiog grojant, tačiau po keleto metų tokios kūrybos norėjosi kažko, leidžiančio kurti laisviau, kažko, kas verstų ilgiau pasukti galvą ir pasėdėti prie kūrinio.

Kodėl pasirinktas EP formatas? Ar nesinorėjo debiutuoti rankose laikant CD arba LP?

O, manai, kas nors būtų išleidę? Apie „Evolution‘o“ CD (o juo labiau LP) aš net nedrįsau svajoti. Nuo pat pradžios iki galo aš žinojau, kad tai bus internetinis, nemokamas leidinys.

Kodėl atiduodi muziką dykai? Šiais laikais net skaitmeninę muziką galima įkainoti.

Nenoriu, kad kažkas mokėtų už muziką, kuria aš pats nesu visiškai patenkintas :)

Kodėl pasirinkai platinti EP miestomuzika.lt svetainėje?

Tikriausiai todėl, kad labiausiai sutampa stiliai, plius norėjau pabendrauti su „technoreperiu“ (Fryk‘u iš „Miesto Muzikos“). Kitas svarbus dalykas – svajojau, kad šį EP išleistų lietuviai, todėl miestomuzika.lt buvo idealus variantas.

Kokie žmonės turėtų išgirsti tavo kūrybą? Ką norėjai ja pasakyti?

Pasakyti nieko nenorėjau, todėl vokalo ten, kaip jau girdėjote, visiškai nėra :)

EP yra sudarytas iš 5 kūrinių, kurie buvo sukurti per vienerius metus. Žinoma, galėjau įtraukti ir 10, ir 20 kompozicijų, tačiau nenorėjau, kad darbas atrodytu lyg compilation’as, tad dainas stengiaus atrinkti taip, kad viena kitą papildytų.

Ir ką nors pabaigai.

Ar kada nors susimąstėt, kad Mtw battle’o gabaluose neįmanoma suprasti pusės žodžių?

Ir kaip manot? Kiek kartų įmanoma geografui bevažiuojant į studiją pasiklysti troleibuse ir nesugebėti atkeliauti iki studijos įrašyti politinio rap’o (kaip, kad geografai mėgsta)?

Plius dar vienas labai, labai svarbus sakinys – restekpa Akiniui, jam šiuo metų laiku sunku. Na, žinot, kai iš lauko įeinat kur nors, kur šilta (čia aš apie akinių užrasojimą grįžus namo). Ir žinoma, reikia nepamiršti moters, kuri mane visada įkvepia – ačiū jai už tai. ;)

nuotrauka iš asmeninio Wtk archyvo

Autorius: Rimvydas | shilta.lt

Kai Jehovos liudytojų berniukai pasibeldžia į duris ir kviečia pasikalbėti „apie tikėjimą“, maloniai (ironiškai) nusišypsau ir duodu suprasti, jog fanatizmas ir bobutėms tinkamos pranašystės apie artėjančia apokalipsę – ne man. Kai tęsdamas senąsias šeimos (bei lietuvių) tradicijas per didžiąsias šventes einu į kaimo bažnyčią, pagaunu save abejingai tyrinėjantį ten kabančius paveikslus, statulas, žmones (kai tuo tarpu turėčiau susikaupti maldai, tiesa?) bei kritikuojantį choro (o gal reikėtų nepamiršti kabučių? Taigi, „choro“) sugebėjimus. Žodžiu, ką aš norėjau pasakyti – visuotinai pripažinti ir skelbiami religiniai kanonai manęs tikrai nekeri, todėl be galo stebiuosi, kad pietums įsijungęs krikščioniškojo roko likau maloniai nustebintas.

Nustebintas ta prasme, kad leisdavau save aptverti skepticizmo tvora ir nesivarginti ieškoti aukso ten, kur plika akimi nematau jo žibant. Bet šiandien kažkas paskatino atkabinti spygliuotos vielos atkarpėlę ir užmesti ausį į Casting Crowns šviežiausią albumą Until The Whole World Hears.

Kompanijos lyderis bei steigėjas Mark Hall Gamtos apdovanotas puikiu vokalu. Tokiu, kuris idealiai tinka lengvam rokui. Panašiu, kokį dažnai girdime komedijų (pvz. kad ir Eurotrip) garso takeliuose. Pridėkime daugiau ekspresijos, prikimimo ir gausime nebe lengvo, o ir sunkesnio roko kompozicijas savo vokalu galintį puošti veikėją.

Until The Whole World Hears asmeniškai man primena tipinę manifestinę metaforą: puikiai sudėliota, bet… lyg tai kažkur jau girdėta… tą patį galima pasakyti ir apie pačią muziką: taip, ausį glosto švelnūs vokalai, ramios pianino ar styginių partijos, kviečiančios susikaupti. Žinoma, nebūtų tai krikščioniška muzika, jei nekviestų garbinti ir Jėzaus, tad šioje vietoje jau kiekvieno asmeninis reikalas: ar Jūs sugebėsite pajausti muziką pernelyg nesigilinant į tekstą, ar tekste ieškosite užslėptų metaforų (išduodančių ne tiek religines, kiek fizines, gaivališkas pajautas), ar priimsite viską tokia spalva, kokia užtepti paskutiniai potėpiai ir susikaupsite maldai – kiekvienam savo.

Visgi darykime prielaidą, kad tekstus reikia priimti tokius, kokie jie yra – t.y. per religinę prizmę. Gražu. Taip, frazės šimtus kartų iškartotos panašaus pobūdžio muzikoje ir šventikų pamoksluose, tačiau žodžių žaismo ir nuoširdumo tikrai yra iš ko pasimokyti. Galbūt kai kurios dainos skamba taip įtaigiai dėl to, kad minėtasis Mark Hall nėra tik muzikantas: muzikinę veiklą jis pradėjo jau būdamas pastorius. Ar reikėtų stebėtis, kad šitiek metų studijavęs ir dirbęs prie pamokslų žmogus nesugebėtų uždegti ugnelės kiekvienos jo ganomos sielos širdyje dainuoti, kol visas pasaulis išgirs?

Paprašytas glaustai reziumuoti Grammy apdovanotų Casting Crowns vos vakar (lapkričio 17d.) pristatytą albumą negaliu daugžodžiauti: visų pirma dėl to, kad tokio žanro muzika mano fonotekoje kol kas naujiena (kalbu apie krikščionišką, o ne bendrai apie lengvą rokelį), tad nelabai turiu su kuo lyginti; antra – nerandu daug kritikos vertų taškų, tad leisiu sau tiesiog pagirti. Pagirti už tvarkingai sudėliotas kompozicijas, už malonų vokalą, už kuriamą nuotaiką. Paklausykit.

Casting Crowns – Until The Whole World Hears

Casting Crowns – At Your Feet

Casting Crowns – Mercy

Nuotrauka iš fmbooksonline files

Autorius: Rimvydas | shilta.lt

…tęsiame Aivaro pradėtą kalbą apie naujausią Jurgos albumą „+37° (Goal of Science)“. (Tik nepamanykite, kad gavome honorarus už šios atlikėjos vardo kartojimą mūsų puslapyje.) Tik šįkart pateiksiu nebe ausimis suvirškintos audio informacijos interpretaciją, o tos pačios informacijos, praturtintos gyvo pasirodymo reginiu, emocinį aidą.

Lapkričio 14d. Kaune nusidažė prekybos ir laisvalaikio centrų kovos lauko atspalviais: kas iki vidurnakčio grūdosi eilėse grobstydami įvairias prekes akcijinėmis kainomis, kas nusprendė paglostyti ausis vienu mieliausių balsų Lietuvos muzikinėje padangėje. Taip, aš su draugais nusprendėme užsiimti nematerialiais malonumais.

O įspūdis labai teigiamas. Dovanodama bemaž valandos trukmės koncertinę programą Jurga negalėjo nuvilti jos paklausyti susirinkusių melomanų. Garso režisieriai dirbo puikiai, žmonių aplink sceną netrūko, o šventės kaltininkė, be abejo, savo kūrybos perlais viską pakėlė į dar aukštesnį lygmenį. Kitaip ir nesinori sakyti: panelė Jurga patenka į tą aukščiausią menininkų kastą Lietuvoje (ir ne tik), todėl ir pasirodymas žibėjo atitinkama atmosfera. Lyginant su žemesnės kastos atstovų gyvo garso koncertais, negalima nesidžiaugti, kai kritiškai pasukęs ausį vis dėlto nesugebi išgirsti nė vienos pro šoną nudainuotos natos. Negalima nesidžiaugti ir matant vyresnės kartos atstovą, krutinantį lūpas pagal atliekamos dainos tekstą…

p.s. Jurga, šviesūs plaukai Tau tinka. O suknelė… kaip ir šokio judesiai… pritrenkiantys ;)

Nuotrauka iš jurgamusic.com

Autorius: Admin | shilta.lt

Prieš gerus metus šiaulietis rap’eris Broo užsiminė, kad grupė „Jbc“ sustabdė savo veiklą. Dar pridūrė, kad šiuo metu dirba prie solinio albumo įrašų studijoje. Per tą laiką atlikėjas pristatė klausytojų teismui kelias dainas, kurių dėl suprantamų priežasčių nesiryžo groti radijo stotys. „Jbc“ visada garsėjo, kaip grupė, naudojanti bene daugiausiai keiksmažodžių, štai kodėl dainos „Ekonominė  krizė“ ir „Promo“ taip ir nepasiekė didesnio klausytojų rato…

Tuo tarpu vilniečiai „Legato“ kalbėjo apie greitai pasirodysiantį jų antrąjį albumą pavadinimu „Eteris“. Rap’eriai nemelavo, šiandien šį darbą galima rasti bet kurioje muzikos prekių parduotuvėje. Vienas grupės narių Yga sakė: „ šis albumas  įvairesnis, nes kiekviena daina turi savo mintį ir puikiai perteikia mūsų idėjas“. Vaikinai teigė turintys daug kūrybinių planų ateičiai, net buvo užsiminę apie vaizdo klipo filmavimą…

Tikriausiai susimąstėte, ką bendro turi šios dvi istorijos ir kodėl apie tai kalbame? Ogi pasirodo, kad šios grupės transformavosi į dviejų mc – Ygos ir Broo tandemą. „Mes jau daug metų pažįstami, kai aš atsikrausčiau mokytis į Šiaulius susidraugavome su Broo, susikaupė daug bendrų dainų, tad dabar  reikia jas pateikti klausytojams.“ – kalbėjo Yga.  Muzikantai žada jau lapkričio mėnesį pradžiuginti klausytojus savo nauju albumu, kurį bus galima parsisiūsti nemokamai!

Siūlome pasiklausyti naujos Broo & Ygos dainos „Tu gali“. Prie šios dainos tai pat prisidėjo dj Mamania. Gero klausymo.

Yga, Broo ir Mamania – Tu Gali

nuotrauka iš asmeninio archyvo

tekstas iš Ygos ir Broo kiemo

Autorius: Aivaras | shilta.lt

Jurga Šeduikytė, kaip solo atlikėja, į lietuviškos muzikos rinką šoktelėjo prieš keturis metus. Tuomet alternatyvios muzikos gerbėjus ji sužavėjo albumu „Aukso Pieva“. Turbūt nebereikia net priminti, kad trečiu numeriu pažymėta kompozicija „Nebijok“ švelniabalsei eksperimentatorei pelnė tiek „Radiocentro“, tiek „Bravo“ muzikinių apdovanojimų statulėles su užrašu „geriausia metų daina“. Po dviejų metų gimė „Instrukcija“, dar po dviejų – „+37° (Goal of Science)“. Būtent paskutinysis jų šiuo metu sukasi mano grotuve, būtent apie jį trumpai ir norėčiau pakalbėti.

Trimitavusi apie albumo atvirumą Jurga tikriausiai nemelavo, nes dainos, kaip ir natūralios žmogaus nuotaikos, labai įvairios. Šokinėjama nuo madingai kvepiančių ritmų iki kokybiško pop’so, nuo lengvo rock’elio iki elektros vibracijų, pagaliau nuo senosios Jurgos gabalų iki kitaip skambančių kompozicijų. Tokia marga virtuvė leidžia manyti, kad beveik kiekvienas gerai panaršęs 12-os kūrinių kraityje ras nors ir mažą dalelę sau. Todėl aš pats nusprendęs legaliai įsigyti šios atlikėjos kūrinių tikrai nepirkčiau viso albumo, o susirasčiau tik patikusias dainas. Neslėpsiu, klausydamas „+37° (Goal of Science)“ keletą dainų perjungiau vos tik įpusėjus, nes jos pasirodė visiškai nesuderinamos su tuometine mano savijauta ir netgi keistokai erzino.

Nors albumas garsiai liaupsinamas net labiausiai kritišką žodį mėgstančių melomanų, aš šiandien labai nekalbus. Tokiai mažakalbystei daugiausiai įtakos turbūt turi mane užpuolusios bacilos, tad siūlau keletą kūrinių įvertinti patiems.

Jurga – +37º

Rykliai ir vilkolakiai

nuotrauka iš panele.lt

Autorius: Aivaras | shilta.lt

Dainuojamosios poezijos pasaulis šnabžda, jog visai netrukus pasaulį išvys Ovidijaus Jucio albumas „Žuvys vieversėlio balsu“. Tyliai kalbama ir apie tai, kad albumui įrašytos 23 dainos, nors niekas nedrįsta spėlioti, ar tikrai visos jos ir pasieks klausytojų širdis. Kaip ten bebūtų, tai, manau, vienas nedaugelio atvejų, kai Aivaras sudaužys kiaulę taupyklę, įsisups į vilnonį šaliką ir pėdins pirkti muzikos. O tokiam užkietėjusiam skaitmeniniam vagišiui tai bus diena, verta riebaus pliusiuko kalendoriaus lapelyje.

Ovidijus Jucys albumą ruošė padedamas kompozitoriaus ir pianisto Andriaus Račinsko, akordeonisto Audriaus Paznioko, dainininkės Eglės Gelažiūtės ir senos bičiulės, švelniabalsės Ievos Narkutės. Jei kalbėčiau apie kitą atlikėją, rėžtelėčiau, kad tokia stipri komanda tikrai pakels darbą į aukščiausią akustinės muzikos lygą, bet esu įsitikinęs, kad ir absoliučiai solinis Ovidijaus albumas būtų ne ką prastesnis.

Aišku, nesu linkęs spręsti apie obuolį iš vieno kąsnio, visgi po trečiojo tavęs gali laukti piktas kirminas, bet, manau, šįkart neklystantis ir siūlau jums paklausyti dviejų senų dainų, skambančių mažumėlę kitaip.

Po velnių, kaip man patinka tas „Amelijos iš Monmartro“ prieskonis. Tikriausiai reikės kada vėlei nerti į Yann Tiersen akordeono liūliavimus.

Ovidijus Jucys ir Andrius Račinskas – Sliekeliukas ir Kumelaitė

Ovidijus Jucys – Siųstas Dievo, Arkliuk

→ Ovidijus Jucys lrytui kalba apie gyvenimo planus ←

→ Ovidjaus muzikinis profilis frype ←

→ shilta nagrinėja Ovidijaus Jucio dainą „Ar Sutiktum“ ←

nuotrauka iš lrytas.lt