Kūltūros naujienų pro kritiškas akis nepraleidžiantys tinklaraštinininkai, jau kelintą dieną eskaluoja Mindaugo Jackevičiaus delfi.lt paviešintą straipsnį „Atlikėjai: pritariame USB ir kitų laikmenų apmokestinimui“. Planuojamos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos, kontraversiška tema, tad toks skaitmeninio amžiaus jaunimo aktyvumas jau seniai nieko nestebina.
Norėčiau pasakyti keletą sakinių, neįmesdamas nė vieno akmens atlikėjų daržan, bet pirmiausia apžvelkime…

Turbūt retas lietuvis, paprašytas pademonstruoti savo žinias apie „Euroviziją“, gūžtelėtų pečiais ir nužingsniuotų gatve tolyn. Vienas paminėtų Aistę Smilgevičiūtę ir jos strazdą, kitas galbūt prisimintų „B’Avarijos“ ir Aivaro peštynes, o trečiasis su pasididžiavimu tartų „LT United“ vardą. Galima šį reiškinį mėgti, galima jo nekęsti, tačiau nieko nežinoti apie jį yra tarsi neįmanoma. Pastebėjau, kad galioja nerašyta taisyklė…

Paskutiniai keli dešimtmečiai į istoriją bus įrašyti kaip technologinės pažangos, liberalesnės visuomenės ir, be abejo, iškreipto požiūrio į moteriškąją lyti amžiumi. Sutinku, nereikia tirštinti spalvų, bet tai, ką diktuoja masinės informavimo priemonės akivaizdžiai atskiria vyro ir moters padėtį, pirmajam lipdydamos aistros, valdžios ir galios etiketes, tuo tarpu antrajai – sekso objekto, tuščios asmenybės ir…

Užtikrinu, kad neketinu imtis kritikės vaidmens, nors išskirtinių pagiriamųjų žodžių šiam projektui taip pat nelabai kišenėse rasiu. Kadangi dar prieš startuojant šeštadieninę TV3 vakaro programą okupuojantiems „Chorų karams“ sakiau, jog tikrai nepadarys taip gerai, kaip „Last Choir Standing“, paaukojau keturias valandas ir įdėmiai nagrinėjau kiekvieną pasirodymą, kad išsiaiškinčiau ar buvau teisi.
Žiūrėjau taip pat ne bet ką, o ketvirtfinalį, tema..

Neseniai facebook’e išvydau grupę, skelbiančią, jog nori Kurt’o Cobain’o atgal, mainais į populiariąją Lady Gagą. Pirma mintis, šovusi į galvą – didieji pop muzikos niekintojai. Tačiau po šios minties sekė kita – kaip jie gali niekinti šią muziką, patys būdami jos dalimi?
Prieš pradedant plačiau kalbėti apie šį žanrą, būtina išsiaiškinti, ką mes vadiname pop. Pats paprasčiausias šio reiškinio apibūdinimas – priimtina daugumai, populiaru…

Kadaise vienkiemiuose gyvenantys senoliai kinkydavo arklius ir per giliausius sniegynus kapstydavosi miesto link. Šalia buities reikmenų kultūros žmonės prigriebdavo ir vieną kitą poezijos knygelę, kurią iš rankų į rankas persiųsdavo visi mažiau ar daugiau rimuotu žodžiu besidomintys asmenys. Šiandien gyvename dėkingais laikais, kai aukščiausio lygio poezija mus pasiekia interneto laidais. Dar geriau, dabar giliausi minčių klodai apipavidalinami muzikiniais garsais…

Kolega kažkada skundėsi, kad dirbdamas Anglijoje negalėjo patikėti savo ausimis išgirdęs galybę dainų laikytų grynai lietuviškomis. Taip šio asmens muzikiniame suvokime krito Stasio Povilaičio reitingas, na, o man vakar krito (ir taip vargana) pagarba Alanui Chošnau.
Vakar apsilankė svečių nusileidusių tiesiai iš Egipto. Be kaljanų, dirbtinių papirusų, taurelių su vietine atributika, draugai atvežė ir rytietiškais motyvais…

“Guns N’ Roses sulaukė šaukimo į teismą už dainų kopijavimą” vos suuodę naują sensaciją skelbia Reuters žurnalistai. Pasirodo, paskutiniame legendinės grupės (nors legendinis, turbūt, liko tik vardas ir vienas likęs jos veidas) albume panaudotos dvi dalys iš vokiečių muzikanto Ulricho Schnausso seniau sukurtų dainų. Nesiimsiu teisinti ar kaltinti praeities herojų, bet nevalingai pajaučiu kirbantį klausimą: negi nebeįmanoma sukurti naujų dainų? Negi profesionaliausi muzikantai neapsieina be kitų – ne…

Lietuviškasis rap muzikos pasaulis turi savo naujienlaikraščius, blog’us, forumus. Šiandien norintiems parodyti save, viešų šūkavimo „bačkų“ apstu, tik turėk ką. Bet kaskart užgimus švelnesniam hip-hop’o gabalui, plačiakelnių internetinių „gangsterių“ armija svaidosi agresyviomis replikomis, prasimanytais kaltinimais ir maišydama su žemėmis uja „su’pop’sėjusį“ savo…

„Fusedmarc“ – grupė, elektroninę muziką jungianti su videomeno hiperaktyvumu, primenanti psichikos ligonių nesveikas fantazijas ir tyliai ropojanti į jūsų bejėgius ausinukus. Tik užgimusi ji buvo pastebėta underground‘inės muzikos „paparacių“ ir kolektyvui švenčiant kuklų 3 mėnesių egzistavimo gimtadienį jie jau dalino interviu. Dėl žaibiško pripažinimo nė vienas jų neužrietė nosies, tik kibo į darbus daug galingesne jėga. Šiandien šie jaunuoliai pristato vaizdo klipą dainai „Sign“ sumeistrautą į svečius pasikvietus…