Autorius: Aivaras | shilta.lt

Atšilus orams suderėjo solidus alternatyvios muzikos albumų derlius. Apie dešimties metų kūrybos susisteminimą į vieną cd prabilo studentiško roko grupė „Skyders“, plastikinę muzikos dėžutę rankose jau laiko „Jam Jam’ai“, na, ir kur buvus, kur nebuvus, suklusti priverčia Migloko•.

Kalbama, kad Rimo Valeikio iliustruotoje kompaktinėje plokštelėje atlikėja sutalpino septynioliką kūrinių. Žinant nenuspėjamą Miglės būdą, galime laukti visko, tad jos pačios trumpai teiraujamės, ko tikėtis iš šviežiai pasirodžiusio darbo.

Dar albumui nepasirodžius sklandė tylūs pasvarstymai, kad Migloko• albumas yra bene labiausiai laukiamas įvykis lietuviškos muzikos padangėje. Kaip įvertintum jį pati? Kodėl žmonės laukia tavo muzikos?

Tai aišku, kad beprotiškai laukiamas, jis ekologiškas ir gali skristi it skraidanti lėkštė, o mūsų danguj lėktuvai skraido…

Mano albumas nuostabus – mielut mielutėlis, žavingas it miegančio(-ios) mylimojo(-sios) veidas.

Ar išvysime jau kuris laikas prasisukusius kūrinius „Spooky love“, „Bananamilk“, „Muzikinis telefonas“ ir kitus? Ar albumas remsis išskirtinai vien naujomis kompozicijomis?

Išgirsite. Išgirsite. Ir pirmuosius, ir pačius šviežiausius.

Ar Migloko• ruošia grandiozinį koncertinį turą, ar tik kukliai pažymės naujai iškeptą albumą?

Tai bus staigmena. Sekite Migloko• naujienas.

Skelbiama, kad Migloko• koncertavo JAV, Rusijoje, Baltarusijoje, dainos skambėjo užsienio atlikėjų koverių albumuose ir kaip TV reklamų garso takeliai. Kokia nauja veikla sudomintų? Galbūt svajoji parašyti muziką rimtam kino filmui?

TAIP. Tikrai mielai sukurčiau muziką kino filmui.

NEDELSKIT IR KREIPKITĖS TIESIU TAIKYMU Į MANE!

Savo muzikai prikūrei galybę trumpų filmukų. Jie papildo dainų turinį ar visgi atlieka kitokią funkciją?

Jie nepapildo ir neužgožia. Jie mano muzikos draugai. Taip pat kaip geriausi draugai, einantys gatve apgaubti besąlygiškos meilės aureolės, vienas kito netramdantys, tiesiog randantys „bendrų taškų“.

Kodėl albumą pasirinkote platinti senuoju būdu – cd? Nebuvo kilusi mintis dalinti jį bent dalinai nemokamai, interneto laidais?

Albumas – senamadiška, bet žavinga. Taip pat kaip žmonių pasimatymas ne virtualioje pokalbių svetainėje, o parke, kur galima stebėti, paliesti vienas kito droviai įraudusius raudonus skruostus.

Ir dar ką nors nuo savęs.

Skėtis pakyla į šviesų dangų
O aš mojuoju rankom
Debesys skėčio, o skėtis mano
O aš alpstu, alpstu

Ateis diena
Ir aš išnyksiu, ištirpsiu horizonte aš su skėčiu ir dangum
Nenusimink brangus, mes susitiksim
Tu būsi mano skėtis, o galbūt šviesus dangus

Labai atsakingai ir iš visos širdies – mano kūrybos eilėraštis, kurį būdama trylikos parašiau bilietų į karuseles pardavėjui… Jis buvo toks gražus…

Migloko – Paukščiai (ištrauka)

Migloko – Nedaj Mne Upast (Mashina Vremeni cover)

nuotrauka iš myspace.com/miglokospace

Taip pat skaitykite:

1. „Despotin’ Fam“ – kada albumas? (video)
2. Youtube Rulez! TheBathroomGirl (interviu)
3. Atgal į 99 metus pas A.Mamontovą (interviu + foto)

Tai visgi apie albumą, kada jo tikėtis? Kodėl taip užtruko pirmojo albumo pasirodymas?

Taip, jau kovo mėnesį baigėme įrašinėti studijinio albumo dainas, tačiau užtrukome su jo išleidimu. Priežastys yra banaliai žemiškos. Grojame ir kuriame vedini idealizmo, tačiau tik juo sotūs ir saugūs būti negalime. Visi turime darbus, studijuojame, o ši veikla mums tik puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Deja, negalime sau leisti prabangos gyventi tik muzika ir dėl jos. Ir ne tik dėl to, kad kartais norisi užkąsti, pasipuošti ar pamatyti pasaulį. Mums labai svarbi kūrybinė laisvė, noras būti savimi ant scenos ir nulipus nuo jos.

Tačiau mums muzika yra kažkoks sunkiai nusakomas traukos objektas, gal dvasinis poreikis, o gal tik duoklė sau ir mus supančiam pasauliui. Scenoje jaučiamės gerai, jaučiamės esą savimi. Suprantama, žemiškoji šio reikalo pusė, kad į savo muziką investuojame ne tik savo idealizmą bei laisvalaikį, bet ir uždirbtus pinigus. O jais nelyja. Bet nieko nepadarysi, gyva muzika – brangus malonumas. Kita vertus, norisi viską padaryti kuo geriau ir kokybiškiau, tad tobulumo paieškos kartais baigiasi kūrybinių fantazijų pagiriomis.

Šiuo metu albumą dar tvarkome, „šlifuojame“ ir vasarą jį turėtumėme pateikti klausytojų teismui. Turiu pasakyti, kad sunku atrasti tą bendrą skambesį, nes dirbta įvairiose studijose ir su skirtingais žmonėmis. Tie treji metai buvo kupini pakilimų ir nuopuolių, keitėsi grupės nariai, jų prioritetai ir instrumentai. Suprantama, kad tokių permainų buvo įtakotas ir albumo skambesys, tačiau, tikiuosi, kad rezultatas tenkins mūsų klausytoją.

Greičiausiai, albumą leisime „savilaidos“ būdu, nes muzikos industrija šiuo metu, ir ypač Lietuvoje, merdi.

Galbūt kartu su albumo išleidimu planuojamas grandiozinis koncertinis turas?

Grandiozinio koncertinio turo tikrai nebus, greičiausiai aplankysime savo gerbėjus Kaune, Šiauliuose bei ten, kur pakvies. Žinoma, albumo pristatymo koncertą surengsime ir sostinėje. Nuoširdžiai kalbant, džiaugiamės, kad mūsų grupė dažnai koncertuoja ir yra mėgstama. O mūsų gerbėjai yra labai šaunūs.

Kita vertus, jau kelerius metus bandome prasibrauti į Lietuvoje vykstančių festivalių scenas, tačiau atsimušame į organizatorių sieną. Pasirodo (taip mums netiesiogiai leido suprasti) neturime jokio užnugario, o mūsų dainų tekstai esą erzina stambias žuvis. Neslėpsiu, tai glosto savimeilę, bet tuo pačiu ir jaudina. Visgi visi grupės nariai svajoja pagroti bent viename lietuviškame festivalyje.

O kaip jūs patys? Vis dar laikote save maištingų studentų grupe, ar po truputį į viršų ima lysti branda?

Net nežinau, ar esame tokie, ar anokie. Galiu patikinti, mes – keturi nuoširdūs bičai su savo trūkumais ir privalumais. Tačiau, kaip grupė, greičiausiai, esame tokie, kokius mus nori matyti.

Manau, kiekvienas žmogus maištauja ir maištauja savaip. Taip ir mes, nevengiame kritiško požiūrio į vyraujančias dogmas, madas ar stereotipus, pašiepiame turtingųjų ydas ir kritikuojame „kišeninę“ valdžią. Nieko neslėpdami ir nevyniodami žodžių į vatą, viską dedame į dainų tekstus. Tokie esame, tokios mūsų vertybės, joms esame ištikimi.

Tiesa, niekada negali žinoti, kas laukia rytoj. Laikas bėga, o žmonės keičiasi, kaip ir mus supantis gyvenimas. Suprantama, kad tos brandos, bėgant laikui, atsiranda vis daugiau, tačiau mumyse rock’n'rollo viesulai dar siaučia.

Siųstis (nesiunčia?): nuoroda Nr1, nuoroda Nr2.

Grįžkime prie albumo. Klausytojams, laukiantiems debiutinio darbo, dovanojate kompoziciją „23“. Manote, kad tai geriausiai albumą reprezentuojantis kūrinys? Galime tikėtis daugiau ramių kūrinių?

„Skyders“ albume bus vienuolika arba dvylika dainų. Visos jos mūsų ir visos lietuviškos.

„23” yra viena mums labiausiai patinkančių dainų, gal todėl ji ir tapo pirmuoju singlu, reklamuojančiu albumą. Pačiame albume bus ir daugiau ramių dainų su gilesniais tekstais. Žinoma, klausytojai ras ir linksmų bei ironiškų kompozicijų, tokių kaip „Jei Neturi Kultūros“ ar „Nieko Nežinau, Panele Pareigūne“. Tačiau plokštelėje tikrai nerasite „Ant Alaus“ ar „Nimfomanės“. Šiuo albumu norime atkreipti dėmesį ir į kitas mūsų kūrybos puses, kuriose atsispindi vertybės ir požiūris į supantį pasaulį. Žodžiu, sieksime parodyti, jog turime ir kitų dėmesio vertų dainų.

Ką norėjote pasakyti būtent dainos „23“ tekstu?

Tai daina apie emigrantą ir jo jausmus. Man taip pat teko padirbėti užsienyje, tiesa, neilgai. Tačiau to užteko, kad pajusčiau tuos virpuliukus krūtinėje ir savosios tapatybės sukrėtimus.

„23” – daina apie tėvynę palikusį žmogų, apsistojusį savo svajonių šalyje. Čia jis turi viską, išskyrus vidinę ramybę ir „savo šalį“. Jis ilgisi jos, tačiau tėvynėje dar džiunglės, kurios sužėlė visur. O laikas bėga ir ten dar nebrėkšta aušra. Tačiau, verta tikėti ir nepasiduoti, nes neišvengiamai aušra nušvis.

Tam tikra prasme, tai daina apie pilnatvės ieškančio žmogaus egzistenciją.

Skyders – 23

nuotrauka iš grupės „Skyders“ asmeninio archyvo

Taip pat skaitykite:

1. Kas laimėjo „Skyders“ albumą „Atsarginė Lietuva“? (video)
2. „Jam Jam“ skelbia debiutinio albumo pasirodymo detales (audio)
3. Wtk: aišku, daug paprasčiau tiesiog sempluoti (interviu + audio)

Autorius: Aivaras | shilta.lt

Liaudžiai, dejuojančiai, neva lietuviškoji muzikos scena nepateikia intriguojančiai naujoviškų idėjų, siūlau užsukti į visai neseniai akis pramerkusį projektą snapsounds.lt. Trys vaikinukai Domas, Narvydas ir Tomas savo mintis deklaruoja paprastai:
„ • išsirenkam grupę, • jie išsirenka dainą, • mes gražiai įrašom • ir nufilmuojam jos atlikimą.“ Viskas iki skausmo paprasta ir aišku, bet ką apie tinklapio užmačias kalbą patys projekto generuotojai ir įgyvendintojai.

Keletas trumpų ir visiškai paprastų klausimų jų komandai:

Kaip gimė snapsounds.lt idėja? Kada, kur, kaip ir kas? Liaudis pageidauja daugiau informacijos.

Domas: kartu su Narvydu buvom įkūrę grupę „MIR“ ir jau 2009-ųjų pavasarį teko pirmąsyk sugrot skylėje „XI20“. Garso operatoriumi ten dirbo Tomas. Po koncerto parašė, kad jam buvo smagu ir kad norėtų dar kažką nuveikti kartu, kol jam neatsibodom.

Tuo metu sekiau garso inžinieriaus Nigel Godrich darbus. Jis buvo užsukęs internetinį gyvos muzikos projektą „From the Basement“, kurį bandė prastumti į televiziją. Sužavėtas šios idėjos, pasiūliau Tomui, kad ir mes ateisim sugroti gyvai ir nusifilmuoti savos kūrybos. Pabandėm ir buvo smagu. Po to ekspromtu kažkada tą patį padarėm su „Dykumom“.
Supratome, kad išeina visai neblogai ir sugalvojom pasidaryt naują hobį.

Ve: man tai „įsisiūbavo“ nufilmavus „Dykumų“ „Holding“ – pirmieji du video buvo daugiau „vienkartiniai“. Turint 3 video jau buvo į ką pažiūrėti. Taip pat atsirado noras sugauti daugiau tokių „grožio akimirkų“, nes įdomių muzikos kolektyvų žinojom ir daugiau.

Make It Real – FIN

Kokiu principu veikia jūsų projektas?

Ve: chaoso principu. Vienas išgirsta ar pamato įdomų atlikėją, pasiūlo kitiems, apsižiūrim, aptariam, susitinkam, jei kažkas clicks-in, tai ir padarom. Sunkiausia suvaryti visus žmones ir techniką į vieną vietą.

Domas: kaip, kad ir parašyta tinklapyje. Mes neblogai išmanom, kas dedasi Lietuvos muzikoje, tad išsirenkam vis kokią grupelę, kuriai simpatizuojam. Jie išsirenka dainą, su kuria jaučiasi gana stiprūs. Sutariam vietą, laiką ir įkalam. „Čiobreliai“ (Narvydo chebra) viską nufilmuoja, o Tomas įrašo.

Tada suvedam, sumontuojam ir dedam į internetą.

Kodėl būtent „Snap Sounds“?

Domas: „Snap“ – užfiksuota akimirka, „sound“ – garsas.

Tai nėra muzikiniai vaizdo klipai, kaip grupės mėgsta paskelbti. Tai yra gyvas pasirodymas mūsų „laidoje“.

Ve: man visa tai asocijuojasi su Jono Meko filmais: „I stand in the middle of desert catching glimpses of beauty“. O mūsų grožio akimirkos dar ir girdimos.

Ar galime tikėtis, kad čia tik graži pradžia, vėliau peraugsianti į didžiulį projektą? Ale alternatyvusis tramplinas į žvaigždes?

Domas: turbūt, kad ne. Didžiuliai projektai Lietuvoje reikalauja milžiniškų finansų, o ten kur pinigas, ten bukas pataikavimas masiniam klausytojui, šūdprodiuseriai, profaniška žurnalistika ir „stilinga muzika“ arba „senos dainos naujame skambesyje“ tapetavimas.

Toliau nuo viso to.

Mūsų šaly arba esi „pradažna škūra“, arba viską susikuri pats, o auditorija visada buvo ir bus.

Ve: cha, čia jau ir yra „didžiulis projektas“. Pabaiga nenumatyta, o ateityje gali laukti bet kas.

Dykumos – Selfish

Kokie ateities planai?

Domas: optimizuoti tinklapį, nusipirkti vimeo.com sąskaitą, kad galėtume savo tinklapyje rodyt HD. Tęsti, ką darom ir savo darbą atlikti geriau.

Apibendrinant – planai kokybės link. Ir, manau, ji su laiku tikrai ateis.

Ve: Banda Dzeta! Sabot! Filmuoti ir įrašinėti dar gražiau!.. Profit.

Labiau taikote į Lietuvos ar užsienio rinką?

Domas: netaikom į jokią rinką. Mylim muziką, kuri patinka mums patiems.

Ve: taikome į Internetų rinką – puslapis tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. „This is youtube material!“ Rimtumu ir storumu „Muzikos Leidybos ir Informacijos Centro“, žinia, neperspjausim, tačiau žavesiu, manau, nesunkiai.

Tarkim, turiu grupę. Ką turėčiau padaryti, kad savo idėjų realizavimui išsirinktumėte būtent mus?

Domas: parašykit mums laišką, atsiųskit maifeisos adresą. Arba geriau pakvieskit į koncertą ir alaus kartu išgerti.

Ve: susisiekite, pakvieskite į koncertą, o tada mes atsiliepsime, jei bus įdomu – vargt su nuobodybėmis labai sunku…

Kokių grupių vaizdo klipų galime laukti artimiausiu metu?

Ve: vaizdo klipai – kažkas rimto: MTV, scenarijus, technologija, „mainstream grožis“ ir kiti „stebuklai“. O ką darome mes, ne vaizdo klipai, tai tiesiog filmukai apie tai, kaip grupės atlieka savo dainas. Man jie kažkuo primena senus vaizdus iš kokios nors angliškos „top of the pops“ ar „grey old whistle test“, o gal net kokį sovietinį „muzikinį ringą“, ar dar kažką panašaus.

Domas: dabar montuojam „Traffic Trio“ „čiosą“ ir tariamės su „Fusedmarc“ pavaryt, kai Narvydas turės laiko nuo akademijos darbų.

→ Daugiau darbų snapsounds.lt puslapyje ←

Nuotrauka – Irma Pužauskaitė

kalba tvarkyta minimaliai.

Taip pat skaitykite:

1. Domas: „nesvarbu, kad aš liūdnas, svarbu gyvas“ (interviu + audio)
2. „InCulto“: daina „Eastern European Funk“ yra pats geriausias mūsų sumanymas (video + interviu)
3. Wtk: aišku, daug paprasčiau tiesiog sempluoti (interviu + audio)

Autorius: Breeze | shilta.lt

Vienas geriausių iki šiol mano matytų gitaros mokytojų internete, GuitarJamz.com įkūrėjas – Marty Schwartz – vasario viduryje išleido ilgai lauktą akustinių koverių albumą. Deja, itin originaliu pavadinimu pasižymėti nepavyko („The Acoustic Covers Album“), tačiau tai tik dar vienas įrodymas, kad pagal knygą iš viršelio spręsti negalima.

Taigi, nuo pradžių ir šiek tiek išsamiau. Gitaros subtilybes perprasti mėginantys turbūt gana puikiai žino Marty Schwartz’ą ir jo virtualias pamokas, prie ekranų pritraukiančias dešimtis ir net šimtus tūkstančių pradedančiųjų muzikantų. Šis kūrėjas / atlikėjas / mokytojas jau daugiau nei dešimtmetį grojantis kaip profesionalus gitaristas, kol kas nėra išleidęs nė vieno solinio albumo (ar bent jau tokio, ant kurio viršelio šitaip ryškiai puikuotųsi jo pavardė), tad visiškai nenuostabu, jog „The Acoustic Covers Album“ taip pat nėra solinis jo darbas. Pirmajam bandymui į pagalbą Marty pasikvietė R&B, soul bei akustinės pop muzikos atstovą, mechaninio inžinieriaus mokslus baigusį Jason Eskridge, šiame projekte atliekantį vokalo partijas.

Albume sutalpinta dešimt perdainuotų dainų. Tiek siekiant didesnio populiarumo, tiek norint pabrėžti atvirumą visokiems muzikiniams stiliams, sąraše randame ne vien iki skausmo pažįstamą The Beatles – Yesterday ar U2 – One, bet ir tokį šiandieninį hitą kaip Kings Of Leon – Use Somebody.

Iš tiesų, visas rinkinys skamba itin puikiai. Vyrukai pasistengė ne sausai perdainuoti legendomis tapusius kūrinius,o juos perkurti savaip, prikelti naujam gyvenimui. Kiekvienoje dainoje galima išgirsi tiek įspūdingų vokalinių variacijų, tiek ne ką mažiau stebinančių gitaros partijų. Žinoma, galėčiau pasakoti ir pasakoti, tačiau už patį autorių niekas nepapasakos geriau. Taigi, trumpas interviu su garsiuoju Marty Schwartz‘u!

Ar „The Acoustic Covers Album“ iš tiesų yra pirmasis Jūsų albumas?

Man teko groti daugybėje grupių, su kuriomis turėjau progą įrašyti ir keletą albumų, tačiau tuomet dar nebuvau toks žinomas. Tai buvo pirmasis albumas, kurį norėjau padaryti po pripažinimo internete, nes jis gana glaudžiai siejasi su mano gitaros pamokomis. Beje, įrašinėti jį kaip akustinį buvo žymiai pigiau ir paprasčiau. Taip pat yra daugybė būtent „unplugged“ stiliaus akustinės muzikos fanų, tad klausytojų, manau, tikrai turėsime.

Kaip jums į galvą šovė įrašyti būtent tokį albumą?

Jason ir aš padarėme vaizdo įrašą, kuriame perdainuojame „Kings Of Leon“. Tai susilaukė gana nemažo žmonių susidomėjimo, tad nusprendėme, jog būtų iš tiesų smagu įrašyti visą tokių akustinių koverių albumą ir patalpinti jį į „iTunes“.

Ar nebijojote perdainuoti taip puikiai žinomų dainų?

„The Acoustic Covers Album“ buvo puikus būdas parodyti žmonėms, kas mes esame, nes populiarių dainų pavadinimai (jų koveriai) „iTunes“ portale yra rodomi greta originalių kūrinių. Taigi, tokiu būdu žmonėms yra daugiau galimybių atrasti mus ir susipažinti su mūsų kūryba. Beje, kadangi esu labiau žinomas kaip gitaros mokytojas, pamaniau, jog galėtume įrašyti albumą, kuriame esančių dainų pamokas jau būčiau patalpinęs internete. Žinoma, netolimoje ateityje tikrai ketinu įrašinėti ir savo paties kūrybą.

Kodėl būtent Jūs ir Jason? Kodėl ne, pavyzdžiui, Jūs ir Tony Brucco?

Aš turiu daugybę labai talentingų draugų, su kuriais tikiuosi kada nors būtinai kartu padirbėti. Žinoma, būtų tiesiog puiku įrašyti albumą su Tony, tačiau kai dirbome prie šio projekto, jis buvo užsiėmęs savo solinio albumo gamyba. Kadangi nemoku itin gerai dainuoti, mėgstu dirbti su šį talentą turinčiais žmonėmis. Beje, juk tai gerina mano įvaizdį!

Beklausant albumo pasidarė smalsu, kodėl visos jame esančios dainos tokios skirtingos? Na žinote, Stevie Wonder, „Kings of Leon“ ir panašiai.

Mes stengėmės pasirinkti dainas, kurios būtų tikrai labai populiarios ir kurių įrašinėjimui gautume leidimus. Taip pat pamanėme, jog klausytojams būtų įdomu ir smagu išgirsti Jason‘ą dainuojantį šiek tiek kitokius kūrinius, nei jis atlieka dažniausiai.

Pabaigai prasitarkite, kokie yra Jūsų ateities planai? Galbūt naujas pamokų rinkinys DVD formatu, naujas albumas ar netgi turas?

Šiuo metu stengiuosi visas jėgas atiduoti guitarjamz.com labui, bet tikrai ketinu pasikviesti į pagalbą kuo daugiau draugų ir kartu su jais įrašyti savo muzikos albumą. Beje, labai dėkoju už palaikymą ir tikiuosi vieną gražią dieną aplankyti jūsų šalį!

Na, o dabar viskas, ką belieka pridurti yra pati muzika. Taigi:

Guitar Jam – Stevie Wonder – Jason Eskridge and Marty Schwartz

Fly me to the moon : Style of Frank Sinatra Diana Krall acoustic cover

Kings of Leon – Use Somebody Acoustic Cover

nuotrauka iš mrlee.com

Taip pat skaitykite:

1. Elektroninės muzikos kūrėjų duetas Wild Idler pristato kūrinį su Marla Singer (audio)
2. Mtw – Pirkčiau Muziką Jei Turėčiau Lygiai Tiek Pat Pinigų Kiek Muzikos Noriu Išgirsti (INTERVIU)
3. Chorų karai – planuotas fiasko ar atgaiva lietuvaičių ausims? (video)

Pradėsiu nuo klausimo, kuris jau kurį laiką sukasi mano galvoje. Dauguma grupių specialiai nori įteigti, kad jie geriausi, šauniausi, groją pačią pačiausią muziką, na, o jūs – atvirkščiai, pavadinimu pasirienkate žodį verčiamą kaip „neišsilavinęs, neišauklėtas arba be kultūros“. Kodėl?

„InCulto“ visuomet buvo būdingas humoras ir (savi)ironija. Nesistengiame pernelyg rimtai žiūrėti į pasaulį, mums svarbiau gerai jaustis patiems ir dalintis pozityvia nuotaika su klausytoju.

Beje, pavadinimą „InCulto“ galima interpretuoti ir kaip ėjimą į kultą )

Jus tikriausiai be jokios sąžinės graužaties galėtume pavadinti populiariausia underground’o grupe. Ko reikia kolektyvui, kad patekus į plačiuosius vandenis jo neįtrauktų pop’so blizgesys?

Reikia nepamiršti savo ištakų, tada viskas bus tvarkoj

Paskutiniu metu apie jus kalbama kaip apie „Eurovizijos“ viltį. Kiekvienais metais sėkmė nuo jūsų nusigręžia, bet vėlei lipate į sceną aukštai iškėlę gitaras. Kas čia? Tarpusavio derybos su šūkiu „mes vis tiek kada nors laimėsim“, gera vieta muzikinei reklamai, o galbūt noras pratinti lietuvaičius prie kitokios muzikos?

„Eurovizijoje“ dalyvaujame tik trečią kartą. Pirmasis kartas buvo tik šiaip pabandymas, apsižvalgymas Antrą jau turėjome gerą idėją ir dainą „Welcome“. Esam įsitikinę, kad bet kuriais kitais metais su tuo kūriniu būtume iškeliavę į finalinį konkursą, tačiau
tais pačiais metais dalyvavo ir „LT United“, tad likome antri.

Visgi manome, kad šių metų „InCulto“ darbas „Eastern European Funk“ yra pats geriausias mūsų sumanymas! Daina bene pati smagiausia iš visų dalyvaujančių lietuviškoje atrankoje, todėl tikime, kad kūrinys geriausiai pasirodys ir Osle.

Juk Lietuva jei ką ir yra iki šiol pasiekusi „Eurovizijos“ konkurse, tai tik su nuotaikingomis ir energingomis dainomis.

Mačiau, jog organizavote akciją atrakciją, kurios laimėtojai (-as) kartu su jumis lipo į sceną. Ar daug norinčių atsirado? Kokius kriterijus taikėte laimėtojui? Ir pagaliau ką jis turėjo daryti? Pūsti trimitą?

Norinčių dalyvauti buvo, peržiūrėjome jų darbus ir mus papirko vaikinukas Petras, atsiuntęs asmeninį vaizdo klipą. Pasikvietėme į pusfinalio filmavimą, o ten jis mums įnešė instrumentus į sceną, nurinko mikrofonų stovus ir pašoko kartu. Buvo labai supratingas ir jautėme didžiulį jo palaikymą. Atvirai sakant, mums labai pasisekė, kad laimėjo būtent jis

Na ir paskutinis žodis.

Kviečiame visus Lietuvos žmones ketvirtadienį pasilinksminti kartu per lietuvišką „Eurovizijos“ finalą. Mes ten būsim! Džiaugsimės, jei „InCulto“ pasirodymas pakels jums nuotaiką.

inCulto East European Funk

nuotrauka iš asmeninio „InCulto“ archyvo

Taip pat skaitykite:

1. „InCulto“ pristato dainos „Eastern European Funk“ vaizdo klipą (video)
2. „Eastern European Funk“ jau ir mini albumo pavidalu
3. Pats blogiausias post‘as

Didžiajai daugumai lietuvaičių tautinis rap’as yra labai tolima ir nepažįstama muzika. Dar tolimesni jiems rusiškai rečitatyvu žodžius dėliojantys Lietaus žemės piliečiai. Gal galėtum prisistatyti ir nušviesti nežinančius, su kuo valgomas tas MC Phoenix?

Kadangi iki mūsų laikų būtybių, vadinamų feniksais, išliko mažai, jas patartina ne „valgyti“, o tiesiog klausyti jų „čiulbesio“. Netgi jeigu iš jų skleidžiama muzika yra įvardijama kaip rusiškas rap’as Lietuvoje.

Na, o jeigu rimtai, esu gimęs ir užaugęs Vilniuje ir dauguma mane geriau pažįsta kaip Dmitrij Matiuchin. Gimiau rusų šeimoje, ir savaime aišku, buvau išsiųstas į rusų mokyklą. Nėra ko stebėtis, kad rap’ui pasirinkau šią kalbą – ja dėlioti mintis sekasi daug lengviau ir sklandžiau.

Kaip skanauti mano kūrybą? Tai kiekvieno asmeninis, tiksliau, skonio reikalas. Vieniems tai gali pasirodyti per saldu arba atvirkščiai – per sūru ar netgi kartu. O atsiras ir tokių, kuriems visko bus lygiai tiek, kiek reikia ir jie mėgausis mano darbais. Tiesa, visada maniau, kad rap’o tekstai privalo būti atviri, gyvi ir, aišku, einantys tiesiai iš sielos gelmių. Ir net nesvarbu tavo pasirinkta tematika. Gali būti šmaikšti istorija, filosofiniai pamąstymai ar tiesiog žodžių žaismas. Norisi, kad visos tos dainos nors truputėlį padėtų žmonėms – pakeltų nuotaiką, priverstų susimąstyti bei galiausiai išspręsti kylančias problemas.

Berods 1994 metais MTV Top 20 išvydau Snoop Dogg’o vaizdo klipą dainai „Whats My Name“. Galvoje įstrigo priedainis, muzika ir pats klipo išpildymas. Vėliau, tais pačiais metais, muzikinis kanalas supažindino ir su kitais atlikėjais. Pastebėjau MC Hammer ir Vanilla Ice. Tuomet šis trumpas susižavėjimas mano gyvenime rodos nieko nepakeitė, bet po poros metų išgirdęs 2Pac darbus ėmiau ieškoti atsakymo „kas tai per muzika“? Būtent taip sužinojau apie hip-hop kultūrą ir jau tada su klasiokais patys pradėjome rašyti eiles.

Aišku, kažkada seniai buvo ir pirmieji muzikiniai projektai („Prizkari“, „MIRAZh Squad“), ir pirmieji įrašai. Vėliau (2006 metais) išleistas promo LP pavadinimu „Nachialo“. Taip pat buvo laikotarpis kai dalyvavau keliuose albumuose kaip kviestinis atlikėjas (MC Skrip, „Projekt Undersky“, „Projektas Pompa“) bei kartu su Corbie kolegai Corui padėjau įrašyti ir išleisti solinį albumą „Monologas“.

Laikas bėga ir šiandien drąsiai galiu teigti, kad savo kūryboje tikrai pasistūmėjau į priekį. Visa tai, ką minėjau anksčiau, vedė solinio albumo link. Daug laiko dėliojau savo mintis, kūriau ir štai, vasario mėnesį jis pagaliau pasirodys.

Tu pats ką tik užsiminei, taip pat mums teko girdėti didžiuosius hip-hop portalus trimituojant, jog į dienos šviesą jau išlindo naujas tavo darbas „Obereg”. Kaip pats vertinti šviežutėlį albumą?

Tikra tiesa, „Obereg“ jau pakeliui pas visus norinčius išgirsti.

Iš tiesų sunku vertinti šį darbą. Ne paslaptis, kad nesu mėgėjas klausytis savo dainų, nes vertinu jas gana kritiškai. Galbūt labiau mėgstu patį kūrybinį procesą bei koncertus.

„Obereg“ – ilgai lauktas ir brandintas albumas. Kartais atrodydavo, kad delsiu per ilgai ir galbūt man pačiam dainos kažkiek morališkai paseno. Kita vertus, klausydamas minėtojo cd esu patenkintas atliktu darbo, nes jo buvo įdėta tikrai daug (ir tikrai ne vien mano).

Dažnai mėgstu prisiminti, kaip kiekviena daina buvo kuriama, kas dalyvavo, kaip draugai tuo metu bendravo ir aišku kur pats tuomet buvau. Dėl šių atsiminimų albumas tampa dar brangesnis.

Jis išdirbtas, jam metas išeiti į dienos šviesą, nors, manau, kad mano geriausios dainos dar nesukurtos.

Ką juo norėjai pasakyti? Ką tau pačiam reiškia toks albumo pavadinimas? Ar tai, kaip dažnai būna, tik titulinės / stipriausios dainos pavadinimas?

Pats albumo pavadinimas gimė bekuriant būsimo darbo koncepciją. Bandžiau surasti tam tikrą elementą, sudėlioti mintis taip, kad per kūrinių visumą būtų įmanoma atrasti vieną siūlą, tam tikrą vientisumą. Būtent žodis „Obereg“, kuris rusų kalboje reiškia talismaną, saugantį žmogų (jo šeimininką) nuo piktų dvasių, prakeiksmo, nelaimių ir nesėkmių, atitiko viziją. Taip pavadindamas norėjau, kad bent viena daina mano klausytojams būtų artima, lydėtų bei saugotų tarsi talismanas.

Tiesa, yra ir daina analogišku pavadinimu „Obereg“. Ją kūriau pačią paskutinę. Manau, dauguma sutiks, kad meilė, amžinas variklis ir tikrasis žmonijos talismanas, būtent apie tai ir yra minėtoji daina. Išduosiu, kad būtent šiai kompozicijai kaip tik dabar filmuojamas vaizdo klipas. Viliuosi, kad jau vasario 19 dieną, per albumo prezentaciją, visi galės pamatyti ir jį.

Dainose kalbama apie žmogiškąsias vertybes – draugystę, viltį, sąžinę, laimę, svajones, ir aišku, meilę. Keliose dainose sau pačiam bandžiau atsakyti į klausimus apie tikėjimą, artimo žmogaus netektį, mirtį, savianalizę, gyvenimo kelio paiešką. Liūdnos dainos gimsta daug greičiau, bet tikrai nenorėjau kurti sunkaus ir tamsaus albumo, tad galiu patikinti, kad klausytojai ras įvairių nuotaikų mišinį. Atvirai kalbant, albumas išėjo labiau šviesus nei niūrus.

Tikrai nesinori albumo vadinti rinkiniu, nes tai toli gražu nėra tik padrikai įrašytų dainų kompiliacija.

Šiaip beveik visą pagrindą paklojau pats (muzika, žodžiai), bet darbas neapsiėjo be gero draugo ir kolegos Corbie pagalbos. Du kūrinius įrašiau ant jo muzikos. Būtent jo studijoje pabaigėme visus darbus. Draugystė ir bendravimas su tokiu gabiu žmogumi davė labai daug. Drauge aptarinėjome dainas, vėliau pats permąsčiau ir ieškojau būdų jas tobulinti.

Neapsiėjau ir be Svaro pagalbos. Savo studijoje „R-19“ jis padėjo įrašyti pirmąsias kompozicijas. Nors iš tikro labai sunku paminėti visus žmones, kurie bent truputėlį padėjo.

Šiaip svečių albume išties daug mažiau negu tikėjausi ir esu tuo patenkintas – dabar jis puikiai atitinka solinio etiketę. Bet vertėtų paminėti, kad be gyvo pianino, galima išgirsti ir gyvai įrašyta trimitą, kurį pūtė Dalius Buitvidas (grojęs su „Magic Mushrooms“, „Despotin Fam“ ir t.t.). Taip pat uždainavo Amėja ir vokalistė Ju, rap’avo Striz ir Coras bei mano bendražygiai Rusyj ir Amiko (su jais šiuo metu kartu kuriame ir koncertuojame). Derėtų paminėti, kad albume klausytojai išgirs ir scretch’us tokių DJų kaip Neuro, Supacide, Dee ir Bandit (iš Estijos).

Žmonės šneka, kad albumas gimė vos tau grįžus iš Portugalijos. Atvirai, ką ten veikei? Uždirbinėjai pinigus brangiam malonumui (leidybai) ar bandei pažinti mums gan tolimą kultūrą?

Tikrai įdomu išgirsti, ką kalba žmonės, bet, deja, ne visada sklindantys gandai atitinka realybę.

Albumą ruošiau ne vienerius metus, nors, tiesą sakant, viskas buvo įrašyta jau 2009 metų pradžioje. Leidybai koją pakišo išvyka į saulėtąją Portugaliją. Pagal Erasmus programą Lisabonoje gilinau savo specialybės žinias. Buvo daug kelionių, įspūdžių, iš labai arti pamačiau tolimą kultūrą, gavau naudingų žinių bei patirties. Taip pat gimė nemažai naujų idėjų dainoms. Galbūt jas išgirsite naujuose darbuose, bet tikrai ne „Obereg“ albume.

Pusmečiui atidėjus leidybą, nerimavau, kad albumas apdulkės ir pasens, bet dabar suprantu, kad viskas taip, kaip turi būti ir tikriausiai tai įtakoja aukštesnės jėgos.

Pasak rusakalbių – „esam pribaltika“. Manai, kad tavo muzika įdomi kirilica rašančioms tautoms ar jie užmerkia akis prieš savitą istoriją turinčios šalies rap’erius?

Norisi tikėti, kad aidas apie mano albumą sudomins Rusiją ar kitose šalyse gyvenančius rusiško rap’o mėgėjus. Savo jėgomis pasistengsim informuoti rusiškus hip-hop portalus apie albumą, žiūrėsim kaip į tai reaguos klausytojai.

Rusijoje daug stiprių atlikėjų, jau net nekalbu kiek silpnų ar vidutinio lygio MC, dėl to be atitinkamo rėmimo bei geros reklamos kūryba gali tiesiog likti nepastebėta, nuskęsti muzikos vandenyne.

Be to esu girdėjęs, kad dauguma nemėgsta grupių iš Pabaltijo šalių, bet tikiuosi, kad tai tik klaidinantis mitas. Esu įsitikinęs, kad tikra, gera ir individuali muzika visur ras klausytojų ir pelnys jų įvertinimą.

Nors esu rusas, jaučiu meilę ir pagarbą lietuvių kalbai. Be to vienas pirmųjų mano muzikinių projektų („Mirazh Squad“) buvo būtent lietuviškas.

Tad sakau stiprų taip, albume tikrai rasite dainą atliktą lietuvių kalba. Ta daina pavadinimu „220“, kurią atlikau kartu su bičiuliu Coru. Po savo solinio albumo „Monologas“ jis išvažiavo gyventi į Londoną ir mes nespėjome įrašyti daugiau planuotų kūrinių. Žinau, kad jis ten vis dar kuria, tad big up, brolau!

Ir ką norėtum pasakyti pabaigai?

Noriu padėkoti visiems, kas atrado (ar atras) albumą ir nepraėjo pro šalį. Kadangi albumas išleidžiamas ypač šaltą žiemą, taip pat ir šis interviu skaitytojus pasieks šaltuoju metu, noriu palinkėti vidinės šilumos ir laimės. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus yra savo laimės kalvis ir švyturys kitiems. Linkiu atrasti visa tai savyje ir atsiminti, kad „Obereg“ (talismanas) slepiasi viduje ir prireikus visada padeda.

Tiems, kurie mane pažįsta ir tiki, siunčiu nuoširdžiausius linkėjimus ir didelį ačiū, na, o shilta.lt kolektyvui linkiu kūrybiškumo ir skaitytojų palaikymo!

Phoenix (a.k.a. Pepel-po-Vetru)

Albumo sempleris: MC Phoenix – Obereg

nuotrauka iš asmeninio MC Phoenix archyvo

Taip pat skaitykite:

1. Migloko•: mano albumas nuostabus – mielut mielutėlis (interviu + video)
2. Wtk: aišku, daug paprasčiau tiesiog sempluoti (interviu + audio)
3. Domas: „nesvarbu, kad aš liūdnas, svarbu gyvas“ (interviu + audio)

Autorius: Aivaras | shilta.lt

Kiekvienais laikais savos mados. Jei šiandien Lietuvos muzikinius barus užvaldė dub step’as ir kiti elektroninės muzikos garsai, tai prieš gerą dešimtmetį jaunimas vieningai rinkosi į gitaras virkdančių grupių pasirodymus. Galbūt negalima taip kategoriškai skirstyti muzikinių žanrų, bet niekas nepaneigs, kad alternatyva anksčiau atrodė mažumėlę kitaip.

„Atgalinis Bilietas“ vėlei pasikapstė po senus laikraščius ir nerangiai iškirptame straipsnyje perskaitė apie šimtą metų sprogusią grupę „The Balloons“. Vienuolikos metų kūriniai pasirodė visa galva pranašesni už kai kurių, šiandien garažuose grojančių grupių kūrybą, tad nieko nelaukęs kalbinu tuometinėje grupėje gitara grojusį Mykolą Tuitą.

Tiesa, po nauju interviu rasite 1999 metų „Lietuvos Ryto“ iškarpą. Tad skaitome ne tik naujai sudėliotas raides.

Kodėl balionai sprogo?

Matyt dėl to pačio kaip ir nemažai grupių – per daug ambicijų. Aišku, dažnai nepamatuotų. Gal galvojom, kad jei visi kartu galim kūrybingai ir įdomiai dirbti, galėsim ir po vieną. Deja, tada dar nežinojom (arba iki galo nesupratom), kad grupė – didžiulė prabanga ir dovana. Suburti bendraminčius, draugus, muzikantus, ne toks jau paprastas dalykas.

Tąkart žurnalistas jūsų pavadinimui „The Balloons“ prisegė asociaciją su prezervatyvais. O iš tikro, kodėl pasivadinote būtent taip?

Su prezervatyvais neturėjome nieko bendro. Tik dabar sužinojau tokią interpretaciją.

Pavadinimas gimė spontaniškai. Važiuodamas autobusu namo pamačiau du mažus vaikus su balionais rankose. Tas vaizdelis man kažkodėl labai įstrigo. Nei prasmės, nei paslėptų minčių – tiesiog netyčia pasitaikęs žodis.

Kalbėta, jog: „Balloons“ tapo greitai besikeičiančios muzikos mados auka“. Taip pat pridurta, kad tiek muzikos manierą, tiek elgesį kopijuojate nuo legendinės grupės „Oasis“. Ar jie tikrai turėjo tokios stiprios įtakos, o gal šiuos teiginius vadintumėte tik žurnalistiniu blefu?

Lietuvos žurnalistai, deja, išvis gana silpnai gaudosi muzikoje (bent jau dauguma). Paprasčiau yra kažką su kažkuo sulygint, tuomet jie jaučiasi ramūs.

Nebandėm atrasti kažko naujo, tas tiesa. Mūsų muzika, jos suvokimas, formavosi savaime. Grupėje nebuvo nei vieno profesionalaus muzikanto, greičiau jau visi muzikos beraščiai. Tiesa, grojant punkrock’ą taip pat turėjome sulyginimų, nors muzika išsirutuliojo iš ankstesnių muzikinių bandymų (natūralus pasikeitimas). O tokios grupes kaip „Oasis“, „Supergrass“, „Verve“, „Kula Shaker“, „Charlatans“, „Smashing Pumpkins“ ir daugelis kitų, savaime aišku, kad kažkiek formavo skonį.

Grojom ne tai kas madinga, o tai kas patiko patiems. Dabar grotume daugmaž panašiai, tik profesionaliau.

„Alkoholis mūsų grupėje – neatsiejamas dalykas“ kalbėjote tuomet. Dabar vis dar grojate, ar alkoholis taip pat padeda kūrybai?

Alkoholis, kaip ir kiti panašūs dalykai, tiesiogiai kūrybai nepadeda. Greičiau kenkia, nes atima daug laiko ir jėgų. Bet jis neatsiejamas rock’o elementas, tad ir dabar, praėjus 13-ai metų, manau tą patį.

Nesileidžiant į protingus pašnekesius apie žmogaus, kūrybos, gyvenimo prasmę ir vertę, vis tik reikia pripažinti, kad rock’n'roll’as, tai maistas. Negaliu kalbėto už kitus, bet man tai iškrova, pamąstymas apie dalykus visai iš kito kampo.

Apsinešęs nesukūriau nei vienos dainos, bet patyriau daug beprotiškų nuotykių, gimė galybė įdomių minčių.

Tuomet buvote ant bangos – laimėjote „Blogiausių Grupių Festivalį“, stipriai skėlėte nuo „Roko Mišrainės“ scenos, ar jautėtės sergą žvaigždžių liga? Gerbėjos po koncertų prašė autografų? Skambindavo naktimis?

Susirgti žvaigždžių liga, deja, nespėjom. Manau būtų visai smagus potyris. O gerbėjų niekada nestokosi jei gerai skambini gitara ir moki išraiškingai pakelt antakį.

Buvo punkrock’as, buvo britpop’as… Ką grojate dabar?

Dabar grojam?.. Gal indie?.. Sunku save spraust į rėmus, nes po manifestais nepasirašau ir po niekieno vėliava netūnau. Greičiausiai, tai dar vienas žingsnis pirmyn.

Jūs įvardijamas kaip „maištingasis grupės lyderis“. Esu įsitikinęs, kad neveltui. Ar praėjus tiek metų dėl kokių nors įvykių vis dar bent mažumėlę gėda?

Gėdos jausmas dėl savo šėliojimų seniai dingo. Toks jau mano temperamentas, tokia žmogiška natūra. Esu prisiviręs nemažai košės, bet nesigailiu dėl nieko. Tai mano gyvenimo dalis, kuri jau tampa neatsiejamu ir mano personos atributu. Su pertraukom, bet nuolatos.

Ir ką nors pabaigai.

visiems.

→ klausyti „The Balloons“ muzikos frype portale ←

nuotrauka iš frype.lt

senas interviu – „Lietuvos Rytas“ (1999)

Taip pat skaitykite:

1. Nauja rubrika „Atgalinis Bilietas“ kartu su „Empti“ vokaliste Giedre (interviu + foto)
2. Atgal į 99 metus pas A.Mamontovą (interviu + foto)
3. Video interviu su Dariumi Žvirbliu “Atika” – “Esam kultūrą nešantys maištautojai”

Autorius: Aivaras | shilta.lt

Mus pasiekė žinia, kad vasario 5-ąją dieną, ne vieną jauną talentą po savo sparneliu priglaudęs kolektyvas „Miesto Muzika“, triukšmingai švęs savo dviejų metų gimtadienį. Žmogaus matais toks amžius vos ne nekalta kūdikystė, o internetiniui projektui prikapsėti ~730 dienas jau šis tas. Ypač kalbu apie idėjinį projektą, neturintį nė mažutėlio komercijos kvapo.

Mes iš anksto sveikiname komandą ir prie jų idėjos laisva valia prisidedančius žmones. Ta proga siūlome žvilgtelėti į prieš keletą dienų sumedžiotą interviu su Audriumi. Taip, jis projekto įkūrėjas ir kolektyvo idėjinis vadas. Ir taip, tikriausiai niekas kitas apie idėją nepapasakos išsamiau. Tad atsitraukiam nuo raidžių ir koncentruojamės į vaizdo medžiagą.

Miesto Muzika – 2 metų gimtadienis

Turintys lėtesnį internetą šoka į youtube.

nuotrauka iš asmeninio archyvo

Taip pat skaitykite:

1. Mokytojo ir mechaninio inžinieriaus duetas – atgaiva pavasariui ir akustinės muzikos mylėtojams (mini interviu + video)
2. Wtk: aišku, daug paprasčiau tiesiog sempluoti (interviu + audio)
3. Mtw – Pirkčiau Muziką Jei Turėčiau Lygiai Tiek Pat Pinigų Kiek Muzikos Noriu Išgirsti (INTERVIU)

Autorius: Rimvydas | shilta.lt

Gerbiamieji, iškilmingai pareiškiu, jog mūsų projektas pirmykšte valtele išsiyrė į tarptautinius vandenis ir šiandien pristato pirmąją pašnekovę iš už jūrų marių.
Gerai, gana padirbinėti pompastiką. Bet apie tarptautinius vandenis nemelavau: Taip, šiandien mūsų šiltų pokalbių skiltyje atsiranda pirmas įrašas su mergaite iš vonios… oj, norėjau pasakyti su mergaite ne iš mūsų mylimos Lietuvos. Nors ir užtrukau su bandymais susimedžioti ją keliaujančią po Afriką ar tolimuosius Rytus, bet galiu pasidžiaugti nauja pažintimi su itin šiltu žmogumi. Cherry Lee.

Interviu vyko ne pačiu “gyviausiu” metodu (el. laiškais), tad ties kai kuriais klausimais norėtųsi žerti interaktyvios reakcijos sąlygotą klausimų laviną. Bet… šilumos tai neatima. Skaitom.

Afro: Esi andergraundinė, Youtube, muzikantė. Kai paprašiau atsiųsti geresnės kokybės įrašų, sakei neturi nieko geresnio, negu galime rasti tame pačiame Youtube. Kaip suprast? Neįrašinėji dainų studijoje?

Cherry: Visos dainos, kurias įrašiau normalia kokybe, gimė dėl draugų paslaugumo. Tenka ilgokai laukti, kol ten atsiranda laiko. Be to, kalbant apie mano pirminę viziją ir tai, kaip ją atspindi įrašo kokybė, galima sakyti, esu perfekcionistė, todėl kai kurie įrašai taip ir lieka neišgirsti.

A: Tavo, kaip atlikėjos, svajonė? (Grammy apdovanojimas; koncertas sausakimšoje O2 arenoje; šiltas vakaras ir muzikinės improvizacijos prie laužo su draugais? Kelionė į Lietuvą?)

Ch: Mano svajonė – groti kiekvienam, kuris moka tai įvertinti. Kaskart jaučiu išsipildančią svajonę, grodama mokyklų ar mažų miestelių vaikams – kad ir Tanzanijos ar birmiečių kaimelyje, kai žinau, kad tai iš tikrųjų praskaidrino jiems dieną ar įkvėpė muzikai. Jei žmonės gali atrasti kažką artimo ar paguodos sau mano muzikoje, ir tai padeda jiems sunkiu metu, tai irgi nuostabu.

A: Galime tikėtis tavo albumo?

Ch: Aaa… dar pamatysim. Kol kas nesu tikra dėl savo muzikinės “karjeros”. Be abejo, išleisti savo dainų albumą yra mano darbų sąraše… ne tiek dėl kitų, kiek dėl savęs.

A: Groji daug koverių. Ar tos perdainuojamos dainos ir yra būtent ta muzika, kurią mėgsti klausytis? Ką rastume tavo mp3 grotuve?

Ch: Mano grojami koveriai nebūtinai yra ta muzika, kurią mėgstu klausytis, nes mėgstu tiesiog pridėti savų prieskonių originalioms dainų versijoms. Mano mp3 grojaraštis gan eklektiškas, nes kiekvienais metais ar kas pusmetį viską ištrinu ir leidžiu draugams sukelti savo muziką. Rastumėte folkloro, klasikinės, transo, RnB, akustinės, roko, kantri muzikos… pasiūlykit ką nors; aš atvira viskam!

A: Kuriuos muzikantus galėtum išskirti kaip įkvepiančius tave kūrybai? O gal įkvėpimo semiesi tiesiog iš asmeninių išgyvenimų?

Ch: Pavyzdžiui, Tracy Chapman ir Bobas Dylanas, India Arie įkvepia mane savo tekstų nuoširdumu ir drąsa. Kalbant apie gitaros virtuozus ir grojimo stilių, išskirčiau kitus stabus, bet man šiuo metu svarbiausi būtent tekstai ir tai, kaip moki išreikšti savo jausmus.

A: Kuri iš tavo kurtų dainų tau reiškia daugiausia?

Ch: Hmm… Geras klausimas. Turbūt… Restless. Man ji – nesenstanti, ir visada sugrąžina į vėžes, kai jaučiuosi paklydusi.

A: Apibūdink dainos kūrimo procesą. Kuri dalis sudėtingiausia?

Ch: Įvairiai. Pradėjau užsirašinėti mintis tokiame, maždaug rimuotame dienoraštyje, ir seku įdomesnius minčių vingius, kurie gali virsti idėjomis dainų tekstams. Kartais galiu užtrukti kelerius metus, kol surandu tinkamus žodžius tam, ką noriu pasakyti. Kartais parašau dainą per 25 minutes. Priklauso nuo situacijos.

A: Sukurtum dainą su mano tekstu?

Ch: Tikriausiai ne. Vien todėl, kad tekstas yra itin asmeniškas dalykas. Mano manymu, tu negali tinkamai išreikšti žodžių iš kito širdies savo dainoje, nebent gali labai stipriai įsijausti į tą tekstą.

A: Tavo muzikinis išsilavinimas.

Ch: Keli gitaros akordai, kuriuos išmokau iš mamos būdama devynerių. Pirmoji daina? “house of the rising sun”… O šiaip visko išmokau stebėdama draugus ir užknisdama juos mane mokyti.

A: Yra tokių atlikėjų, kuriuos norėtum nuspirti nuo scenos koncerto metu?

Ch: cha cha, kol kas, turbūt, tokių nemačiau… Nors mane erzina tokie pernelyg nušlifuoti pasirodymai, ir jei jaučiu, kad jų rodomos emocijos yra tiesiog gerai surepetuotos, o ne nuoširdžios.

A: TheBarthroomGirl. Linksmas slapyvardis, a?

Ch: cha cha, manau, jis gan neutralus su daug vietos interpretacijai!

A: Kokiose vietose rastume grojančią Bathroom Girl? Tikiuosi, tai nėra vien tavo privati vonia, a?

Ch: Tanzanijos autobusų stotelėse, oro uostų muitinėse, kur improvizuojame su draugais ir taip atsipalaiduojame po visos dienos boksavimosi… galima sakyti, kad bet kur.

A: Gal planuoji turą ar kažką panašaus? Ką manai apie rytų Europą? Mums tikrai patiktų išvysti tavo pasirodymą.

Ch: Man labai patinka keliauti po naujas šalis ir žiauriai norėčiau atvykti į rytų Europą. Vienintelė bėda – tokių turų finansiniai reikalai. Tikiuosi, kada nors išvysite

A: Kokią šiltą dainą rekomenduotum mūsų lankytojams šįvakar?

Ch: Tracy Chapman – Fast Car

A: Ko palinkėtum shilta.lt komandai kaip internetiniam puslapiui su misija pritraukti kuo daugiau nuo popso pavargusių žmonių? (turint omeny, kad lietuviškas popsas yra tikras š…)

Ch: cha cha, čia tai sujuokinai. Vienintelis mano pasiūlymas – Youtube! Pati beveik nebesiklausau muzikos per radiją ar TV. Čia gali sušvytėti tikrieji talentai, bendrauji su tikrais žmonėmis.

Ačiū, Cherry, už mielą pokalbį; vilkimės, kad krizė netruks pasitraukti ir galėsime tikėtis prisivilioti ją ir pas save. O pasigardžiavimui pasimėgaukime Cherry siūloma šilta daina bei brangiausia jos asmeninės kūrybos dalimi.

Tracy Chapman – Fast Car

TheBathroomGirl – Restless

Nuotrauka iš asmeninio Cherry albumo

Taip pat skaitykite:

1. Untainted Sincerity from the bathroom: TheBathroomGirl
2. Migloko•: mano albumas nuostabus – mielut mielutėlis (interviu + video)
3. Atgal į 99 metus pas A.Mamontovą (interviu + foto)

Albume įspraudęs penketą naujoviškai skambančių kompozicijų, vaikinas darbą leido siųstis nemokamai. Tad užkietėję piratai šįkart gali nebijoti intelektualinės nuosavybės sergėtojų reidų ir ramiai lėkti paklausyti miestietiškos muzikos.

Siųstis: WTK – Evoliuton EP

Apie tavo asmenį internete informacijos apvalus nulis. Gal galėtum įsijausti į stebėtojo iš šalies vaidmenį ir nupasakoti kas per velnias tas Wtk?

Wtk yra beatmaker’is iš Vilniaus (ir tikrai ne iš Jonavos, kaip kai kurie galvoja – ten tik kartais apsilankau). Priklausau grupei „Shiaurė“, tačiau pastaruoju metu daugiau dirbu vienas. Mėgstu šokoladą (smaližiaus įvaizdį turėjote susidaryti iš anksčiau įrašytų kūrinių), plius kartais pomėgiu tampa piktinimasis (kuo? Neteisybe). Paskutiniu metu dėlioju fonogramas Pentagramai, bet, aišku, viskas galėtų pasikeisti jei Sausainis (iš „Shiaurės“) vėl pradėtų lankytis kolegos Mtw studijoje.

Ankstesnė tavo kūryba buvo siejama tik su jonaviškių jazz, funk, rap grupe „Shiaurė“. Ar naujas skambesys reiškia, kad palieki seną smėlio dėžę ir keliesi į kitas saviraiškos erdves?

Nedrįsčiau teigti, kad palieku senąją smėlio dėžę, gal tiesiog kartais nueinu pas netoliese esančią chebrą pažaist su mašinytėm ir traktoriais. O jei rimtai, tai laikui bėgant atsibodo sempluoti bei norėjosi sukurt kažką originalesnio. Iš pradžių šalia sempluotų instrumental’ų bandžiau įgroti savas melodijas, vėliau ėmiau iš pagrindo viską komponuoti savomis rankomis.

Papasakok daugiau. Kodėl toks ryškus šuolis į šoną? Pabodo rap‘ovi beat‘ai? Ar prisikaupė per daug idėjų, nebetelpančių viename konkrečiame stiliuje?

Yra keletas priežasčių kodėl atsirado polinkis link elektronikos :

Pirma – man tai patinka. Antra – darydamas elektroniką nesu taip suvaržytas kaip kurdamas instrumental’us „Shiaurei“, žinau, kad niekas nelieps ištrint daug laiko sąnaudų pareikalavusios fonogramos dalies. Ir trečia – iki galo įgroti kūrinį dažnai daug sudėtingesnė užduotis nei nusempluoti beat’ą, melodija ir sulipdyti juos į vieną visumą. Nesakau, kad kūryba su semplais yra bevertė, tikrai ne! Derinant 2 skirtingas sempluotas melodijas reikia daugiau klausos nei tiesiog grojant, tačiau po keleto metų tokios kūrybos norėjosi kažko, leidžiančio kurti laisviau, kažko, kas verstų ilgiau pasukti galvą ir pasėdėti prie kūrinio.

Kodėl pasirinktas EP formatas? Ar nesinorėjo debiutuoti rankose laikant CD arba LP?

O, manai, kas nors būtų išleidę? Apie „Evolution‘o“ CD (o juo labiau LP) aš net nedrįsau svajoti. Nuo pat pradžios iki galo aš žinojau, kad tai bus internetinis, nemokamas leidinys.

Kodėl atiduodi muziką dykai? Šiais laikais net skaitmeninę muziką galima įkainoti.

Nenoriu, kad kažkas mokėtų už muziką, kuria aš pats nesu visiškai patenkintas

Kodėl pasirinkai platinti EP miestomuzika.lt svetainėje?

Tikriausiai todėl, kad labiausiai sutampa stiliai, plius norėjau pabendrauti su „technoreperiu“ (Fryk‘u iš „Miesto Muzikos“). Kitas svarbus dalykas – svajojau, kad šį EP išleistų lietuviai, todėl miestomuzika.lt buvo idealus variantas.

Kokie žmonės turėtų išgirsti tavo kūrybą? Ką norėjai ja pasakyti?

Pasakyti nieko nenorėjau, todėl vokalo ten, kaip jau girdėjote, visiškai nėra

EP yra sudarytas iš 5 kūrinių, kurie buvo sukurti per vienerius metus. Žinoma, galėjau įtraukti ir 10, ir 20 kompozicijų, tačiau nenorėjau, kad darbas atrodytu lyg compilation’as, tad dainas stengiaus atrinkti taip, kad viena kitą papildytų.

Ir ką nors pabaigai.

Ar kada nors susimąstėt, kad Mtw battle’o gabaluose neįmanoma suprasti pusės žodžių?

Ir kaip manot? Kiek kartų įmanoma geografui bevažiuojant į studiją pasiklysti troleibuse ir nesugebėti atkeliauti iki studijos įrašyti politinio rap’o (kaip, kad geografai mėgsta)?

Plius dar vienas labai, labai svarbus sakinys – restekpa Akiniui, jam šiuo metų laiku sunku. Na, žinot, kai iš lauko įeinat kur nors, kur šilta (čia aš apie akinių užrasojimą grįžus namo). Ir žinoma, reikia nepamiršti moters, kuri mane visada įkvepia – ačiū jai už tai.

nuotrauka iš asmeninio Wtk archyvo

Taip pat skaitykite:

1. Domas: „nesvarbu, kad aš liūdnas, svarbu gyvas“ (interviu + audio)
2. MC Phoenix: „mano geriausios dainos dar nesukurtos“ (interviu)
3. Mtw – Pirkčiau Muziką Jei Turėčiau Lygiai Tiek Pat Pinigų Kiek Muzikos Noriu Išgirsti (INTERVIU)