Ahoy! Mano širdis šiandien džiūgauja. Ir taip visiškai nuoširdžiai. Praėjo penkiolika dienų ir jau po dvyliktos valandos galėsiu nusimesti skaudžius muzikinius apynasrius ir pulti tikrinti muzikinių naujienų. Neapsakomai noriu išgirsti ką gero per tas dvi savaites surado kolegės Sandra ir Klaudija…

Sveiki gyvi, pirmadienį pabaigiau su rusišku pop’su, bet daug nepasakosiu. Tokia muzika per stipriai veikia mano psichiką, tad gebėjau iškęsti vos porą valandų. Visą likusią laiko dalį sėdėjau tyloje.
Šiandien dieną leidau su muzikinėmis blevyzgomis. Kaip jau patys suprantate – sunki dienelė. Taip, smagu vieną kitą kvailą dainą prasukti vakarėlio metu, bet visą dieną ištverti be kitokios muzikos, tai jau išbandymas…

Penktadienį bandžiau klausyti „Russkoje Radio“, bet labai jau sunkiai diena ėjo su tokia muzika. Galiausiai beveik visam savaitgaliui atjungiau visus įmanomus muzikos šaltinius ir bėgau nuo persekiojančios „Pop Dietos“. Atvirai kalbant, kokio mėnesio tikrai neištverčiau, gruodžio 15 laukiu kaip išganymo…

Sveiki sveiki, laikas bėga, o „Muzikinės Pop Dietos“ dainos darosi vis agresyvesnės. Šiandien be jokių išimčių ausinėse karaliauja „Pūko“ radijo stotis.
Kelinti metai bebūtų, jei kada nors televizijos ekranuose užtiksite kokį tai „Pūko“ geriausių dainų koncertą, pastebėkite dekoracijas. Taip, visos jos mažiausiai dešimties metų senumo, panašiai kaip atlikėjų kūriniai, idėjos ir net rūbų mados. Panašų vaizdą susidariau užsukęs į šios radijo stoties internetinį tinklapį…

Sveiki, šįkart pradėsiu klausimu. Ar normalu jei rytą eidamas į darbą galvoje niūniuoju „nepūsk man arabų melagi melagių…“? Gal tai pirmieji atsisveikinimo su sveiku protu požymiai? Tikriausiai tai tik vakarykščio „Kelias į Žvaigždes“ įtaka. Tikiuosi susirūpinti nereikia, net jei šiandien į mano ausis beldžiasi radijo stoties „Lietus“ stiliaus gabaliukai…

Gerą dieną, šiandien teisėtai galiu švęsti akcijos mediumą. Liko lygiai pusė laiko iki jos pabaigos ir tikrai neslėpsiu, be galo laukiu finišo.
Nuo labo ryto klausau „Kelias į Žvaigždes“ kūrinių ir pradedu suprasti, kad tada, kai jaunystėje sekėme kiekvieną pirmųjų realybės šou dalyvių žingsnį, mums rūpėjo visai ne jų kuriami produktai. Svarbiausia tuomet buvo asmenybės. Jei koks tai Tomas ar Audrius ūmaus būdo, tai jį pamėgs ale maištauti linkęs jaunimėlis…

Sveiki gyvi, šiandien mano taikinys – prasta lietuviška jaunimėlio muzika. Nors kas ten žino, nenustebčiau, kad ir tėvukai pasislėpę tokios paklauso, nes dauguma kūrinių sukirpti taip, kad linguotų ir senas, ir jaunas.
Pirmas, ausinuke prasisukęs cd, 2005 metais išleistas „Olialia Hits 2“. Čia berods tais pačiais metais, kai pirmąkart „Radiocentro“ apdovanojimai į šoną stumtelėjo pop muziką ir bandė įnešti rokavo prieskonio bei suvaidint alternatyvą…

Sekmadienis. Tikriausiai nieko keisto, kad šią dieną bandžiau atsigauti. Jei anksčiau namie visada bent tyliausiomis apsukomis skambėdavo muzika, tai dabar stengiuosi jos kuo mažiau klausyti, nes pop, tikrąja žodžio prasme, varo iš proto.
Dienos atsigavimo užteko, į „darbus“ kibsiu vėl, tad demonstruodamas savo begalinį ryžtą visgi parekomenduosiu vieną nepiktą old school’inę pop dainelę…

Kadangi savaitgalį, kaip ir žadėjau, praleidau toli nuo interneto bangų, įspūdžius užrašinėju dabar.
Pagrindinė šeštadienio pramoga – lietuviškų tv kanalų žiūrėjimas. Būtent iš ten sužinojau, kaip Vudis audringai atšventė savo gimtadienį, kardinaliai pasikeitė grupių „Blogos mergaitės“ bei „Pikaso“ nariai, išsiskyrė Andriaus Rimiškio ir prodiuserių Bendžių keliai, o Oksana Pikul skundžiasi facebook’e vis dykstančiomis jos antrininkių anketomis…

Esam rašę nemažai post’ų Eurovizinės mišrainės tema (vienas, kitas, dar vienas ir pan.), tad buvau įsitikinęs, kad šie garsai pradės lėtą ausų žudymo procesą. Tačiau stipriai klydau. Galbūt per tas kelias dienas įgavau savotišką imunitetą (visgi nuoširdžiai neklausau nieko kito tik pop), o gal tiesiog per švelnios dainos pataikė į mano grotuvą…