Emocijų pliūpsnis iš „Antony & the Johnsons“ stovyklos (audio + video)
Autorius: Aivaras | shilta.lt
Vieni postringauja, kad jo balsas primena gromuliuojančio gyvūno mekenimą, tuo tarpu kiti jį vadina angeliško tembro savininku. Nežinau, ar šimtu procentų stovėčiau antrųjų barikados pusėje, bet dideles simpatijas slėpti būtų mažų mažiausiai kvaila.
Grupės „Antony & the Johnsons“ priešakinėje linijoje stovintis vokalistas Antony Hegarty, tik dabar atrado mano ausis (kad ir kaip tai keistai skambėtų). Kartkartėmis darosi gėda, jog klausydamas legendinės „keistuolių“ grupės „Cocorosie“ dainos „Beautiful Boyz“ ir pamilęs aksominį priedainį, nepasidomėjau, kas jį atlieka. Taip, manau nebereikia net priminti, kad ten nagus prikišo jau minėtasis Anthony.
Ekscentriškai atrodantis, netradicinę lytinę orientaciją deklaruojantis, chamber pop / dark cabaret muzikai savo garsus priskiriantis bei perdėm emocionalus Jungtinėje Karalystėje gimęs 38 metų vaikinas mane pavergė kompozicija „Hope There’s Someone“. Tokiam kūriniui žodžių kaip ir nebereikia. Lieka tik klausyti, skaityti lyriką ir stengtis įsigilinti į emociją, norėtą perteikti truputėlį daugiau nei keturių minučių užtaisu.
Jei šiandien manęs paklaustumėte „tai visgi kas yra teisinga muzika“, be abejonės nurodyčiau „Hope There’s Someone“.
Antony & the Johnsons – Hope There’s Someone
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
Siųstis (nesiunčia?): šaltinis NR1, šaltinis NR2.
Antony and the Johnsons – Hope there’s someone, live
nuotrauka iš antonyandthejohnsons.com
Heh, o as ir pamirst buvau spejes juos.. Pamenu klausiau 5 meteliai atgal. Jusu nuoroda is yuoutubes yra istrauka is koncerto Svedijoj, jei limpa must see all. Patinka man jo bendravimas su publika. Kaip dabar atsimenu fav kurinius: “Cripple ant the starfish”, “Bird gerhl”, “The Lake”. Begu i jetube pats klausyt. Visad patiko is naujo atrast muzika. Dekui jum.
Pamenu, vieną niūrų vasaros vakarą ieškojau interneto platybėse kažko, atitinkančio mano niūrią nuotaiką. Netrukau ilgai ieškojęs… Tai buvo Antony and The Johnsons. Tad nuo to vakaro ši grupė ir liko tik šios nuotaikos paguodėjas. Klausantis Anthonio balso, net nereikia sutelkti į tai dėmesio, jis visas savo emocijas sugeba perteikti balse. Tai – tikrai kažkas reto.
Man net darosi gėda, kad aš tik dabar jį atradau. Bet gal netgi geriau, gal tuomet būtų tiesiog praslydęs pro ausis :) viskas savo laiku.
JoinDee gera idėja, reikės paieškoti pilno koncerto.
Koncertas super. Dabar non stop eina “Cripple and the Starfish”.
Gut :)
O taip, Antanas ir Jonaičiai, kaip aš įpratęs juos vadinti, yra didelis gėris. :)