Autorius: Admin | shilta.lt

Kovo 31-tąją dieną klube „Mulen Ružas“ įvyks tarp klasikos didybės bei eksperimentinės muzikos novatoriškumo stovinčių japonų post-rokerių „Mono“ pasirodymas.

Šių įstabių garso takelių kūrėjų turas driekiasi net per kelis kontinentus, jų albumus liaupsina žymiausi muzikos kritikai bei laukia didžiausi festivaliai. Mono kūryboje susipina tiek japoniška egzotika, tiek klasikinio bei modernaus Vakarų meno įtaka. Nenuostabu, jog apšildymui jie pasirinko vieną unikaliausių ir įdomiausių Lietuvos grupių „AVaspo“, apjungiančią audiovizualinius menus bei modernią poetiką. IDM / trip hop / experimental skambesiu grupė perteikia savo poetines bei muzikines vizijas ir nutapo įstabius muzikinius peizažus. Nėra abejonių, kad „AVaspo“ prisidėjimas tobulai derės su „Mono“ programa bei atitinkamai nuteiks jų pasirodymui.

Nusimato neeilinis vakaras. Juolab, kad Lietuvoje tokio stiliaus ir lygio atlikėjų sulaukiame labai retai.

Avaspo live. Stairs of Grass

Avaspo live. The War

Koncerto anonsas skiltyje koncertai.shilta.lt:

03.31. Muzikinis cunamis Vilniuje – „Mono“

Daugiau informacijos:

Dėmesio verti japonai „Mono“ – kovą

MONO

nuotrauka ir informacija: „Charivari Records“

Autorius: Aivaras | shilta.lt

Šiuolaikiniame įvairiaformės reklamos amžiuje sunku atskirti juodą nuo balto, tad net nėra ką kalbėti apie nuoširdumą bei nesumeluotas emocijas. Visgi verčiamės kūliais, ieškome, kartais apsišauname, bet šventai tikint tikrumu lyg ir širdies neskauda. Šiandien keletas muzikinių vaizdelių, trykšte trykštančių maloniomis emocijomis.

Grupė „Yeasayer“ susibūrė kriminalinėmis istorijomis pagarsėjusiame Brukline. Iki šių dienų trijulė jau spėjo išleisti galybę kompozicijų ir liaudžiai pateikti jas dviejų albumų bei keturių singlų pavidalais. Eksperimentiniu roku bei psichodeliniu pop įvardijama muzika, JAV, UK ir Australijoje pasiekė perkamiausių albumų topus. Teisingai, skaičiai nėra stulbinantys, bet tikriausiai viskas dar priešaky.

„Yeasayer“ ne veltui vadinama eksperimentų mėgėjais. Radę laisvą minutę tarp koncertų vaikinukai užsiiminėja take away show performancais. Vaizdo klipas, kurį su miela šypsena žiūrėjau bent keletą kartų, nufilmuotas Paryžiuje. Įsivaizduokite – įlipate į metro, o ten vaikinukai šaukštu bei buteliais muša ritmą ir dainuoja hipnotizuojančiai veikiančią dainą. Pasaka.

#87.1 – YEASAYER – No need to worry / Redcave

Kai iš lovos išsirangai ne ta koja, įlipi į šuns vandens dubenėlį, besiskusdamas susipjaustai veidą, taksistas aptaško purvais ir dar įstringi oro uoste, geriausias išsigelbėjimas – daina. O šitam reikaliukui puikiausiai tinka visų rasių bei tautybių žmonėms iki skausmo pažįstamos grupės „The Beatles“ kompozicija „Hey Jude“.

“Hey Jude:” Stuck in Newark Airport Edition

Flash mob’as? Su kuo tai valgoma turbūt nebereikia net pasakoti. Skaitantys shilta.lt turbūt pastebėjo mūsų simpatijas šiam masiniam performancui.

Taigi, šįkart daugiau nei 200 šokėjų antrojo pagal dydį Belgijos miesto Antverpeno centrinėje stotyje įrodė, kad net paprastai vaikiškai dainelei įmanoma sukurti įspūdingą šou. Daina „Do Re Mi“ ir masinis šokis – reklama televizijos laidai, ieškančiai aktoriaus pagrindinei miuziklo „The Sound of Music“ vaidmeniui.

Sound of Music | Central Station Antwerp (Belgium)

Milijoninės auditorijos jau išgirdo kompanijos „Puma“ virusinės reklaminės kompanijos vaizdo klipą, o mes gėdingai nuleidę galvas pristatome jį tik šiandien.

Nors tai reklama, bet panašu, kad vaidybos čia ne per daugiausiai. Pasičiupę pop grupės „Savage Garden“ dainą „Truly, Madly, Deeply“ britai futbolo sirgaliai savo nenumaldoma energija bei įgimta agresija demonstruoja kaip yra įtikėję į dėmėto kamuolio religiją. Stipru, įtaigu ir drąsiai galiu teigti, kad labai arti idealaus reklaminio klipo.

Puma ‘HardChorus’ – February 2010

nuotrauka iš moonriverphotography.com

Autorius: Admin | shilta.lt

Prodiuseris, dj’us, garso menininkas Arminas Boguševičius, hip-hop’o gerbėjams Lietuvoje geriau žinomas kaip Maxi J, kovo 10 dieną internete patalpino savo remix’ų rinkinį, pavadinimu „Loosers Mixtape“. Dešimties kūrinių „ataskaitoje“ remix’ai tokiems atlikėjams kaip: „People Under the Stairs“, DJ Vadim, Bekay ir kt.− tad rinkinys gan spalvingas, jame galima rasti tiek reggae’io, tiek elektroninės muzikos prieskonių. Visi kūriniai dalyvavo remix’ų konkursuose, deja, nesėkmingai. Būtent šis faktas ir padiktavo viso darbo pavadinimą.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad atradau svetainę, sekančią visus remix’ų konkursus. Kadangi tuo metu ilgą laiką sirgau, turėjau laiko įvairioms avantiūroms, tad dalyvavau visuose be išimties hip-hop’o žanro konkursuose, kurie tuomet buvo skelbiami“, − pasakojo atlikėjas. Kūrinių aplankas pilnėjo, tačiau pasveikus, taip ir buvo užmirštas. „Ligonio kliedesiai“, − taip apie savo darbą manė atlikėjas, kol praėjus kuriam laikui pats neperklausė ir neparodė draugams bei kolegoms. „Nuodėmė būtų nepasidalinti“, − drąsino aplinkiniai. Taigi mėnesio darbas, grafiškai apipavidalintas Wee, dabar jau prieinamas platesnei auditorijai.

Jaunąjį kūrėją nesėkmės lydėjo ne visuose konkursuose. „Anti-Pop Consortium“ („Big Dada“, „Warp Records“) skelbtame konkurse Arminas Boguševičius nusiuntė originalumu išsiskyrusį darbą ir pateko tarp penkių laimingųjų, pasidalinusių antrąją vietą.

KTU Muzikos technologijų antrakursis per savo kūrybinę karjerą į interneto platybes yra išleidęs 2 mixtape’us bei spėjo pasidarbuot su tokiomis grupėmis ir atlikėjais kaip: „Kaunas United Rap Variuos Artists“, „Legato“, Karoona, Messiah, Svaras, Medonas, Kastytis Šulčius ir kt. Pastaruoju metu Maxi J taip pat aktyviai reiškiasi kaip dj’us, o ir laisvalaikiu tobulinasi domėdamasis džiazo kompozicija bei kurdamas eksperimentinę muziką.

Kūrinių sąrašas:

01. People Under the Stairs – ‘Hit the Top’ (Maxi J Remix)
02. DJ K.O. – Ladder of Success feat Phonte, Wordsworth, K-Hill & Masta Ace (Maxi J Remix)
03. Lushlife – Daylight Into Me (Maxi J Remix)
04. Bekay – I Am (Maxi J Remix)
05. Vinnie Paz – Drag You To Hell (Maxi J Remix)
06. Soulforce feat. Ward 21 – The Power (Maxi J Remix)
07. Redlight Boogie feat. Rock from Heltah Skeltah – Welcome Me In (Maxi J & Karoona Remix)
08. DJ Truezt feat. Special – Bar Ain’t Far Away (Maxi J Remix)
09. Noodle – Ride Wit Me (Maxi J Remix)
10. DJ Vadim – Talk To Me (Maxi J Remix)

→ siųstis remix’ų rinkinį „Maxi J – Loosers Mixtape“ ←

viršelio apipavidalinimas: Wee

Autorius: Admin | shilta.lt

Praėjusiais metais geriausiai perkamą lietuvišką popmuzikos albumą išleidusi dainininkė Jurga šį savo naujausią darbą „+37° (Goal of Science)“ netrukus pristatys ir Estijoje. Kovo 27 dieną Jurga su grupe dalyvaus „Tallinn Music Week“ festivalyje, kur koncertuos prestižiniame Talino „Rock Cafe“ klube, talpinančiame apie tūkstantį žiūrovų.

Tai bus pirmasis Jurgos koncertas Estijoje. Ankstesniais metais dainininkė su savo dainomis jau yra aplankiusi Latviją, Vokietiją, Švediją, Afganistaną, JAV, Vengriją ir Slovėniją. „Tallinn Music Week“ festivalyje dalyvauja daugiausia Estijos ir Suomijos atlikėjai, tačiau jame galima išvysti ir latvius bei lietuvius – kartu su Jurga savo naujausią albumą Taline ketina pristatyti ir latvių grupė „Brainstorm“.

Albumą „+37° (Goal of Science)“ Jurga išleido praėjusių metų rudenį. Per penkis mėnesius šią kompaktinę plokštelę įsigijo daugiau kaip 7 000 gerbėjų, o radijo stotyse nuskambėjo šio albumo kūriniai „Rykliai ir vilkolakiai“, „Tyliai“ bei „Running“.

Iki pasirodymo Taline Jurga surengs solinį koncertą Palangoje, kuris šią savaitę, kovo 11 dieną, įvyks muzikos klube „Ramybė“. Šiame koncerte Jurga Lietuvos nepriklausomybės jubiliejaus proga atliks ir dainą „Laisvė“, kuri skamba pirmajame dainininkės albume „Aukso pieva“. Praėjusiais metais Jurgos kartu su Eurika Masyte įrašyta „Laisvė“ pasirodė Prancūzijoje ir Belgijoje platinamame albume „Sound of Revolution – A Collection of Songs that Made the Iron Curtain Fall“.

Jurga: “Running” ir “Rykliai ir vilkolakiai”

informacija: M.P.3

nuotrauka: Gedimino Žilinsko, M.P.3

Autorius: Aivaras | shilta.lt

Suvokiantys hip-hop kultūrą tik kaip monotoniškai rečitatyvų dėliojamų žodžių skambesį šiandien turi prikasti liežuvį. Net kadaise labai populiarus (pats absurdiškiausias klausimas) „kas tau labiau patinka – hip hop’as ar rap’as?“ šiandien išskrieja tik iš pavienių lūpų. Turbūt požiūris į savitą subkultūrą po truputį keičiasi, o tokiam jos pažinimui be abejo didelę įtaką daro ir beatbox’u užsiiminėjantys artistai.

Kitokios muzikos šalininkų dievinamas Dub Fx turi puikų kolegą Beardyman. Gegužės mėnesį 28-erių metų gimtadienį švęsiantis anglas taip pat įvaldęs loop’inimo technologijas, taip pat jas jungia su beatbox ir, taip pat geba puikiai dainuoti. Tiesa, net ir išvardijus begalę techninių panašumų šie atlikėjai yra visiškai skirtingi.

„Barzdočius“ diskusijoje apie savitumą nurungtų vien jau paminėjus jo gebėjimus įskelti puikų šou. Didžioji dauguma internete talpinamos vaizdo medžiagos puikiai apdirbta ir turi mielo šarmo. Taip, ne tik šou elementai šį kūrėją išskiria iš kitų, dar vienas riebus pliusas jo naudai skrieja už muzikinių stilių maišymą. Tokių performancų galėtų klausytis tiek jazz muzikai pasišventęs intelektualas, tiek be klubų savo savaitgalio neįsivaizduojantis jaunuolis.

”Monkey Jazz” WIDESCREEN version : BEARDYMAN & mr_hopkinson™

Beardyman @ Camp Bestival – the prequel – solo beatbox

303 Gabba – BEARDYMAN

→ daugiau asmeniniame Beardyman youtube kanale ←

nuotrauka iš news.pinkpaper.com

Autorius: Aivaras | shilta.lt

Nors viešai deklaruojame, kad „Eurovizijos“ konkursas tik pigus blizgučių šou, negalime paneigti fakto, kad iš galybės dalyvių net negatyviausiai nusiteikusiam įmanoma rasti asmeninių hitų. Būtent šio konkurso paskatintas šalia savęs sodinuosi grupę „InCulto“ ir bandau ištardyti kas, kaip ir su kuo.

Pradėsiu nuo klausimo, kuris jau kurį laiką sukasi mano galvoje. Dauguma grupių specialiai nori įteigti, kad jie geriausi, šauniausi, groją pačią pačiausią muziką, na, o jūs – atvirkščiai, pavadinimu pasirienkate žodį verčiamą kaip „neišsilavinęs, neišauklėtas arba be kultūros“. Kodėl?

„InCulto“ visuomet buvo būdingas humoras ir (savi)ironija. Nesistengiame pernelyg rimtai žiūrėti į pasaulį, mums svarbiau gerai jaustis patiems ir dalintis pozityvia nuotaika su klausytoju.

Beje, pavadinimą „InCulto“ galima interpretuoti ir kaip ėjimą į kultą :))

Jus tikriausiai be jokios sąžinės graužaties galėtume pavadinti populiariausia underground’o grupe. Ko reikia kolektyvui, kad patekus į plačiuosius vandenis jo neįtrauktų pop’so blizgesys?

Reikia nepamiršti savo ištakų, tada viskas bus tvarkoj :)

Paskutiniu metu apie jus kalbama kaip apie „Eurovizijos“ viltį. Kiekvienais metais sėkmė nuo jūsų nusigręžia, bet vėlei lipate į sceną aukštai iškėlę gitaras. Kas čia? Tarpusavio derybos su šūkiu „mes vis tiek kada nors laimėsim“, gera vieta muzikinei reklamai, o galbūt noras pratinti lietuvaičius prie kitokios muzikos?

„Eurovizijoje“ dalyvaujame tik trečią kartą. Pirmasis kartas buvo tik šiaip pabandymas, apsižvalgymas :) Antrą jau turėjome gerą idėją ir dainą „Welcome“. Esam įsitikinę, kad bet kuriais kitais metais su tuo kūriniu būtume iškeliavę į finalinį konkursą, tačiau
tais pačiais metais dalyvavo ir „LT United“, tad likome antri.

Visgi manome, kad šių metų „InCulto“ darbas „Eastern European Funk“ yra pats geriausias mūsų sumanymas! Daina bene pati smagiausia iš visų dalyvaujančių lietuviškoje atrankoje, todėl tikime, kad kūrinys geriausiai pasirodys ir Osle.

Juk Lietuva jei ką ir yra iki šiol pasiekusi „Eurovizijos“ konkurse, tai tik su nuotaikingomis ir energingomis dainomis.

Mačiau, jog organizavote akciją atrakciją, kurios laimėtojai (-as) kartu su jumis lipo į sceną. Ar daug norinčių atsirado? Kokius kriterijus taikėte laimėtojui? Ir pagaliau ką jis turėjo daryti? Pūsti trimitą?

Norinčių dalyvauti buvo, peržiūrėjome jų darbus ir mus papirko vaikinukas Petras, atsiuntęs asmeninį vaizdo klipą. Pasikvietėme į pusfinalio filmavimą, o ten jis mums įnešė instrumentus į sceną, nurinko mikrofonų stovus ir pašoko kartu. Buvo labai supratingas ir jautėme didžiulį jo palaikymą. Atvirai sakant, mums labai pasisekė, kad laimėjo būtent jis :)

Na ir paskutinis žodis.

Kviečiame visus Lietuvos žmones ketvirtadienį pasilinksminti kartu per lietuvišką „Eurovizijos“ finalą. Mes ten būsim! Džiaugsimės, jei „InCulto“ pasirodymas pakels jums nuotaiką.

inCulto East European Funk

nuotrauka iš asmeninio „InCulto“ archyvo

Autorius: Aivaras | shilta.lt

Kadaise pasakęs, jog į delne telpantį aparačiuką bus įmanoma sukišti visą savo gyvenimo muziką būtum apšauktas bepročiu. Dar seniau, gal netgi raganiumi, kurio gyvenimas anksčiau ar vėliau už tokio tipo erezijas pasibaigtų laužo liepsnose. Tikriausiai panašiai manė ir vaikinukas iš Berlyno Oliver Koletzki, muziką pradėjęs kurti su „Commodore 64“. Galingais personaliniais bei nešiojamais kompiuteriais apsiginklavę šiuolaikiniai žmonės turbūt neįsivaizduoja, koks niekam tikęs aparatėlis šiandien būtų tas 1982 metais išleistas technologijos stebuklas, bet tai nesutrukdė Oliver’iui kurti šedevrų. Matote, po stulbinančios sėkmės sulaukusio darbo „Der Mückenschwarm“, 2005 metais vaikinuką priglaudė „Sven Vath’s Cocoon Records“. Tais pačiais metais žurnale „Germany’s Groove Magazine“ kompozicijai buvo klijuojama geriausio 2005-ųjų metų kūrinio etiketė, nors atvirai kalbant, mano ausims tai tebuvo eilinis pseudo hitas klubinės kultūros gerbėjams.

Jei prieš penkerius metus Oliver Koletzki manęs būtų visiškai nesudominęs, tai šiandien gitarą ir pianiną laisvai valdantis elektroninės muzikos kūrėjas traukia lyg magnetas. Devynių kūrinių cd „Grossstadtmärchen“ paliečia kiekvieną ore skraidančią mikrodalelę ir jas taip įkrauna, kad net nepajunti kaip ranka pati tiesiasi garso svirtelės link.

Viskas be galo paprasta ir artima, kad net elektra atsiduodantys beat’ai bei vokalai nekelia jokių neigiamų emocijų. Viskas ko reikia pirmajai pažinčiai – ilga naktis ir melancholiška nuotaika.

Vokietis pripažįsta esantis nepataisomas darboholikas ir neva visas jo gyvenimas sukasi tik apie kūrybą. Tad paklausom, kokie šedevrai gimsta muzika gyvenant 24 valandas per diena.

Oliver Koletzki feat. Fran – Hypnotized – 2009 -

Oliver Koletzki feat Pyur – these habits

Oliver Koletzki – Zuckerwatte (Feat Juli Holz)

nuotrauka iš hispeed.ch

Autorius: Sandra | shilta.lt

Žinote, muzikinius kūrinius skirstau į tris grupes: kažkur girdėti, bet sunku prisiminti kur (įvardijamus tiesiog fraze: „Ai, žinau šitą“); sentimentalius, kurie sukelia nostalgiškus prisiminimus iš praeityje įvykusių įvykių ir trumpų epizodų; nežinomus kūrinius, kurie arba nustebina patrauklumu arba priverčia ištarti riebų ir negražų žodį.

Paskutiniu metu kylančių žvaigždžių muzikinis stilius ganėtinai supanašėjo. Bandai atrasti kažką įdomaus bei kitoniško, tačiau dažniausiai susiduri su panašaus skambesio dainomis ar pačiais atlikėjais.

Sia Furler (geriau žinoma tiesiog kaip Sia) man primena žaviąją Duffy, garsiąją Róisín Murphy iš grupės „Moloko“ (išskyrus vokalo skambumą ir balso tembrą) ir grupės „Morcheeba“ solistę Skye Edwards. Tai lyg visų šių atlikėjų mix’as viename, bet tuo pačiu turintis kažko savito, išsiskiriantis unikalia asmenybe bei charizma.

Sia kūrinius galima sutikti gero skonio filmų ir seniai pamėgtų televizijos serialų garso takeliuose. Savaime aišku, ši mergaitė labiau nei kas kitas galėtų pasigirti ir nemenku muzikinių albumų portfolio.

Iš tiesų, Sia ne ta pirmo „žydėjimo“ atlikėja, kuri scenoje laksto su vienais apatiniais arba voliojasi išpūstuose skandaluose, kad tik į ją būtų atkreiptas dėmesys. Ji perkopus trisdešimtį metų (ko niekada nepasakytum vien tik pažiūrėjęs į ją), bet atliekama muzika vis dar sugeba gerai nuteikti naujai dienai ir užliūliuoti malonių garsų gama.

Muzika vyrauja tarp pop, jazz ir akustinės. Man patinka jos improvizacijos. Man patinka jos koncertai su gyvais band’ais. Man patinka jos muzikos skaidrumas ir šviesumas. Tai kaip atgaiva ausims, švelnaus balso ir ramių ritmų savininkės dovana mums.

Kas gali būt geriau nei vakare užsidegti žvakes ant palangių ir klausytis Sia atliekamų kūrinių? Hmm. Geriau nebent pats Sia gyvas akustinis koncertas.

Sia – Breathe Me (KCRW 2007)

Sia – I’m Not Important To You

nuotrauka iš siamusic.net

Autorius: Aivaras | shilta.lt

Internete apstu įvairių akcijų atrakcijų, grandiozišku flash mob’ų ar vietinės reikšmės pašėliojimų prieš įjungtas vaizdo kameras. Tradicinė žurnalistika nepajėgia netik, kad sugaudyti ir informuoti apie visus pasaulinės reikšmės performancus, bet nuošalyje palieka tuos, kuriuose tiesiogiai dalyvauja ir Lietuvos atstovai.

2009 metų gruodžio 7 dieną, 01:30 val. Grinvičo laiku, 156-ių valstybių skveruose, studijose, privačiuose apartamentuose, salėse, muziejuose, gatvėse, soduose ir kitose gražiose vietose įsitaisė grupelės vietinių atlikėjų ir vieningai atliko legendinę dainą „All You Need is Love“. Pacifisto John Lennon kompozicija vėlei buvo bandoma patraukti visuomenės dėmesį į Afrikoje išsikerojusią AIDs problemą.

Ties 3:08 min. galite pamatyti ir Lietuvos atstovus, besidalinančius ekraną su braliukais latviais, Bosnijos ir Hercogovinos bei Turkijos atstovais. Norėtųsi daugiau laiko, skirto kiekvienai konkrečiai šaliai, bet tuomet sutalpinti tokios masės žmonių į vos keturias minutes nepavyktų net profesionaliausiam vaizdo medžiagos montuotojui.

Gal kada tokius projektus išgirs įtakingų žmonių ausys ir jie supras, kad investuoti derėtų ne į ginklų pramonę, o į žmonių gėrovę bei sveikatą.

156 Countries Sing Together for the Starbucks Love Project

nuotrauka iš maverickmusicblog.com

Autorius: Tomma | shilta.lt

Ar kada bandėte įsivaizduoti, kokią muzikinę uogienę išvirtume flamenco eleganciją skanindami hip-hop ritmais, pasaldintais rumba manieringumu? O jei dar žiupsnelis reggea, rock bei elektroninės muzikos?

Laimei, tiems, kurie iš tikrųjų susidomėjo – o koks gi būtų tokių skirtingų stilių rezultatas – nereikia eksperimentuoti patiems, nes tą jau nuo 1996-ųjų labai sėkmingai daro ispanai „Ojos de Brujo“ (tariasi: Ochos de Brucho). Grupė, kuri šiuo metu susideda iš aštuonių skirtingų atlikėjų, susikūrė būtent tokioje muzikos virtuvėje – per įvairius jam session, kur aišku ir gimė pirmosios bendros dainos.

Debiutinis jų albumas susilaukė daug skeptiškų atsiliepimų ir kritikos iš grynojo flamenco šalininkų. Jie teigė, jog „Ojos de Brujo“ muzika neturi nieko bendra su šiuo tradiciniu ispanų šokiu ir muzika nei stiliaus, nei struktūros atžvilgiu. Tačiau patys atlikėjai niekada ir netvirtino, jog groja flamenco. Žinoma, daugeliu atveju būtent šis rimtas yra pagrindinis jų dainų leitmotyvas, tačiau svarbiausia jose visgi pati idėja – multikultūros sąvoka. Juk ne paslaptis, kad anksčiau minėtas žanras išaugo iš unikalios čigonų, žydų ir arabų kultūrų sąveikos, kuri niekada nebuvo uždara naujovėms, tad iš šio temperamentingo stiliaus „Ojos de Brujo“ ima ne tik rimtą, bet ir skolinasi laisvę jį interpretuoti, ieškant naujo skambesio ir muzikos derinio.

Išvertus iš ispanų kalbos grupės pavadinimas reiškia „Burtininko Akys“ ir tai daugiau nei tik skambūs žodžiai. Pasak jos narių, burtininko žvilgsnis yra labai gilus ir taikliai atskleidžia gyvenimo tiesą, ypač socialinę Ispanijos situaciją. O toks platus skirtingų stilių junginys muzikantams padeda išreikšti neribotą spektrą jausmų ir įtikinamai pranešti norimą kultūrinę ir socialinę žinią.

„Ojos de brujo“ per savo karjerą jau gavo ne vieną svarbų apdovanojimą (paskutinis jų – „Spanish Music Awards“, už geriausią fussion albumą) ir jau plačiai žinomi pasaulyje – prieš porą metų grupė lankėsi Vilniuje, o šiais metais pasirodymai planuojami net Autralijoje.

Ojos de Brujo – “Todo Tiende”

Tahita

Ojos de Brujo – sultanas de merkaillo, del nuevo CD Techarí

Ojos de brujo – “Color”

nuotrauka iš peb.pl

Autorius: Sandra | shilta.lt

Paskutiniu metu dažnai aptinku ir „užsikabinu“ ant šlagerių, skambančių išskirtinai tik gatvėse, todėl nusprendžiau pasidalinti tais savo atradimais ir džiaugsmais. Smagu pamatyti gatvėje sėdintį senuką ir barškinantį gitara senas Franko Sinatros dainas. Prie apleisto, tamsaus bromo prasilenkti su 11-mete mergaite griežiančia smuiku ar išvysti meksikiečių grupę, kuri sugeba į gatvę atsitempti net kontrabosą ar pianiną. Manau, kad nei vienas mylintis muziką, net ir niūroką darbo dieną, nepraeina pro šalį kai gatvės muzikantas griežia smuiku senai pamėgtą filmo „Muzikos garsai“ dainą „Edelweiss“ arba gitara skambina Jeff Buckley dainą „Hallelujah“.

Liūdina tik mintis, kad tokie talentingi muzikantai tūno gatvėje, o įvairaus plauko nevykėliai be balsų trypčioja televizijos eteriuose ar šmėžuoja dienraščiuose. Žinoma, tokie kūrėjai smarkiai pagyvina nūdieną ir suteikia neabejotino šarmo gatvėms. Išgirdus talentingą gatvės muzikantą kojos visuomet įauga į žemę ir bent 15-kai minučių neleidžia pajudėti iš vietos.

Norėčiau supažindinti su Greg Patillo ir Eric Stevenson, kurie savo garsais spalvina New York’o miesto gatves ir Union Square metro stotelėje šypsotis priverčia net niūriausius praeivius.

Su fleita beatbox’inantis Greg’as Pattillo ir violončele grojantis Eric’as Stephenson ne tik išjudina rutinos išvargintus, bet kartu juos ir stebina išrandingumu. Jau vien beatbox’as su fleita tūlam lietuviui vis dar nėra įprastas reiškinys. Suprantama, kuo toliau tuo daugiau matome įvairių muzikinių eksperimentų, tačiau nepamirškime ir tokių veiksnių kaip profesionalumas bei kokybė.

Beatboxing Flute and Cello @ Union Square

Manau, kad šie du vaikinai tikrai pakankamai gerai atlieka savo vaidmenis, o ir pati nemažai atiduočiau, kad išvysčiau tokį reginį.

Beatbox Flute and Cello

Paieškojusi daugiau informacijos apie juos, aptikau ir tinklapį, kuriame galima įsigyti dueto albumą cd bei mp3 pavidalais. Aišku, tai nepakeis laisvo gatvės skambesio, bet melomanus tikrai nudžiugins.

nuotrauka iš thefalcononline.com

Autorius: Aivaras | shilta.lt

Kuomet suaugę žmonės skundžiasi neturintys kuo užsiimti, derėtų pirštu bakstelėti į jaunuosius talentus, kad nors minutei susigėstų dėl savo nepagrįstų verkšlenimų. Taip, šiandieninėse tingiose naktyse išvysite keletą vaikiūkščių, keliančių tiek nevalingą šypseną, tiek susižavėjimą vienu metu.

Šiuo metu jai penkiolika, tuomet, kai dalyvavo amerikietiškame talentų šou skaičiavo tik vienuoliktus savo metus. Pasirinkusi 1982 metų Brodvėjaus miuziklo „Dreamgirls“ dainą „And I Am Telling You I’m Not Going“, rudaplaukė mergaitė iš Filadelfijos, užkariavo teisėjų bei žiūrovų širdis. Smagiausia tai, kad su talentų šou amerikietės karjera nepasibaigė. Dabar jos diskografijoje šviečia 4 albumai, na o pirmas buvo parduotas daugiau nei 300 tūkstančių egzempliorių tiražu. Ir visgi, jai dabar tik 15.

Bianca Ryan – And I Am Telling You I’m Not Going [A.G.T 06]

Kai kurie tokio amžiaus vaikai dar negeba kalbėti, na, o azijietiškų bruožų berniokas tėvus rytais jau žadina įmantriais būgnų ritmais. Dviejų metų mažylio rankos gan sunkiai nulaiko būgnų lazdeles, bet aiškią ritminę liniją jis perteikia puikiausiai. Net bijau spėlioti, kas iš tokio muzikinio genijaus išaugs ateityje. Viliuosi, kad jau po dešimties metų išvysime jį, kad ir paauglių rock grupėje.

Two Year Old Drummer

Savo nagus prikiša griežta disciplina, darbštumas ar kitokie veiksniai, bet galime lengvai pastebėti, kad internetinių mažųjų talentų vandenyse dominuoja tolimųjų rytų atstovai. Štai dar vienas berniukas. Jis iš Kinijos, ant torto visai neseniai užpūtė tris žvakutės ir jaučia didelę aistrą hip-hop šokiams.

Amazing 3 Year Old Chinese Boy Hip Hop Dancer

Na ir paskutinis, bet tikrai neprasčiausias tingių naktų dalyvis. Kadaise mūsų žurnale tas pats vaikis dainavo lygiai tą pačią country stiliaus dainą, tik tuomet ant galinės mašinos sėdynės. Dabar mažylis gavo daugiau erdvės saviraiškai, į rankas čiupo numylėtą žaislinę gitarą ir surengė tikrą performancą. Laukiam kol jis taps country muzikos super žvaigžde ir stebim kontrastingo pasirodymo peripetijas

Lil’ Jukebox Hero Strikes Back

nuotrauka iš todaysbigthing.com

Autorius: Tomma | shilta.lt

Šią savaitę beveik visa Italija vakarais žiūri tik vieną televizijos kanalą – tą, kuris transiliuoja Sanremo festivalį – itališkąją Euroviziją. Aš, niekada nebuvusi didelė Sanremo gerbėja, ir šį kartą klausydama atliekamų dainų naršiau internete, tik kartais žvilgtelėdama į ekraną. Tačiau viena daina jau nuo pirmų akordų atkreipė dėmesį, patraukė ir užkerėjo. Tad nieko daugiau nelaukusi pristatau jums savo atradimą.

„Balsas, kuris užburia. Balsas, kuris priverčia svajoti“. Taip prasideda dauguma straipsnių apie Malika Ayane (gim. 1984), šiandien dažnai tituluojama vienu įdomiausių balsų per pastaruosius metus Italijoje.

Malika, kurios tėvas marokietis, o mama italė, gimė Milane ir savo muzikinę karjerą pradėjo dar 1996-aisiais dainuodama chore, žymiajame La Scala teatre. Vėliau, susidomėjusi muzika už teatro ribų, Malika ima ekperimentuoti įvairiais stiliais, dainuodama nuo jazz iki blues bei nuo gospel iki electro-clash. Galiausiai sudainavusi keletoje reklamų, 2008-aisiais ji išleidžia pirmąjį savo albumą (pavadintą be galo paprastai – „Malika Ayane“) ir singlas „Feeling Better“ sulaukia klausytojų pripažinimo. Po metų, kaip ir šiais, Malika dalyvauja viename svarbiausių itališkos muzikos Sanremo festivalyje. O prieš porą dienų pasirodė jos antrasis albumas „Grovigli“ (vert. „Jungtys“), kurį, kaip nauja Malikos Ayane gerbėja, jau svajoju įsigyti.

Jos gilus balsas ir mokėjimas kurti intymią atmosferą tą vakarą pakerėjo ne tik mane, bet ir daugelį italų nuo pat pirmojo jos albumo pasirodymo. Paolo Conte, vienas italų grandų, išgirdęs Maliką dainuojant dar jos karjeros pradžioje, apibūdino jos balsą kaip „kartų ir retą prieskonį“. Tad kviečiu ir jus šį vakarą pabūti gurmanais.

Malika Ayane – Feeling Better

SANREMO 2010 – RICOMINCIO DA QUI – MALIKA AYANE

>

Malika Ayane – Blue bird

Malika Ayane – Moon

nuotrauka iš myspace.com

Autorius: Admin | shilta.lt

„Šiuo metu visas mano laikas yra skirtas naujo Mario Martinsono filmo „Amaya“ muzikos takelio kūrimui”- paklaustas apie šiuo metu vykdomą veiklą, pasakoja Andrius Mamontovas. Filme be instrumentinės muzikos bus ir dvi naujos Andriaus dainos “Heal” bei „World Is Full Of Love“. Praeitą savaitę netoli Detroito miesto (JAV) esančioje lietuvių kilmės prodiuserio Jono-Dainiaus Beržanskio įrašų studijoje, kylanti jauna atlikėja Monica Blaire įrašė vokalą dainai „Heal”.

“Su Jonu esame pažįstami jau 20 metų. Nuo tada, kai kartu dirbome prie grupės „Foje“ albumo „Gali Skambėti Keistai” – pasakoja Andrius – “Jo „Silver Tortoise Soundlab“ studijoje, esančioje nedideliame Ann Arbor miestelyje, kažkada gyvenau gerus 4 mėnesius, pasiklojęs lovą tiesiog šalia įrašų pulto. Ten gimė ir pirmas lietuviškas house muzikos kūrinys „Mieli Tautiečiai“, kuriame panaudojau V.Lansbergio kalbą pasakytą 1990-ais metais viename iš Čikagos muziejų.

Dainai „Heal“ ieškojau atlikėjos, turinčios nepriekaištingą tarmę ir vokalinius duomenis. Jonas mane supažindino su keliomis galimomis kandidatėmis, bet Monica iš karto sužavėjo savo energija, jausmingumu ir spontaniškumu. Paklausiusi mano jai nusiųstos dainos eskizo, ji iš karto pasakė, kad daina labai patinka. Tad kai tik suderinome visus formalumus su jos vadybininkais, ji atvažiavo pas J.Beržanskį į studiją ir įrašė vokalo partijas. Aš taip pat „dalyvavau“ įraše, prisijungęs per internetinę ryšio programą „Skype“. Monica yra šiltas ir draugiškas žmogus, todėl po įrašo dar šiek tiek pabendravome internetu. Esu labai patenkintas rezultatais ir įsitikinęs, kad Monica Blaire balsas labai papuoš filmo „Amaya“ garso takelį. Be jokios abejonės, kai daina bus baigta, ji pasieks ir Lietuvos klausytojus. Dainai bus sukurtas ir vaizdo klipas”.

Recording of the song “HEAL” for the move “AMAYA”

nuotrauka iš myspace.com
informacija: „Mono Stereo Įrašai“