Mano šiandienos radybos stipriai koreliuoja su šia istorija. Vaikinukas įvardinęs save kaipo Noah, youtube kanale užvedė koverių seriją. Pats jis primena anaiptol ne patį populiariausią moksliuką, visgi uždainavęs išsklaido visas abejones ir savo seksovu balsu sudrėkina ne vieną prie kavos puodelio internetą vartojančią moteriškaitę.

Daugiau → Noah Cover kanale youtube

Noah Cover of “Sexy and I Know It” by LMFAO

Noah Cover of “Pumped Up Kicks” by Foster The People

Noah Cover of “We Are Young” by Fun.

nuotrauka – dailypicksandflicks.com

Visgi mums įdomesni kiti dalykai. Tarkim naujiena, jog singlu pakrikštyta daina „Arrows“, patogiai įsitaisė soundcloud kanale. Dar smagiau tai, kad ją kol kas galima iš šio kanalo nemokamai ir parsisiųsti. Produktas skamba įdomiai, tad iš mūsų pusės gauna stiprią rekomendaciją.

→ Parsisiųsti: Rasabasa – Arrows ←

Rasabasa – Arrows

nuotrauka – „M.P.3“

Kasmet išleidžiantis po naujų kūrinių rinkinį,  „Kwes“ kryptingai tvirtina savo pozicijas experimental pop lentynose, o balandžio pabaigoje pradžiugino ir, ko gero, praplėtė savo gerbėjų gretas pirmuoju vaizdo klipu „Bashful“. Nežinau kaip jums, bet man klipe vaizduojama situacija klaikiai pažįstama.

Tiesa, tikriausiai derėtų išduoti kas slepiasi po šiuo pavadinimu. Ritmo liniją grupėje laiko Marius Leiburas, žemus garsus bosine gitara kuria Paulius Rukas, na ir vokalas / gitara – Jonas Krivickas (geriau žinomas Kreivas slapyvardžiu).

Last Coin – One Guitar Only Acoustics

nuotrauka – shilta.lt

Na, bet šiandien ne apie tai. Šiandien – mano Metalo Dietos pasėkmės. Žmogus, su kuriuo susipažinau būtent savo kankynių savaitėmis ir festivalis, apie kurį nemaniau niekad rašysianti. Štai iki ko viskas privedė. Šiandien – netrumpas, tačiau labai lengvas pokalbis su vienu pagrindinių „Velnio Akmens“ organizatorių – Vaidu. Apie komandą, apie grupes, apie konkurentų festivalius ir nusiaubtą viešbučio kambarį.

Pradėsim tipiškai. Kadangi, manau, dauguma mūsų skaitytojų vis dėlto žino, kas yra „Velnio akmuo“, jiems bus įdomu sužinoti, kodėl kalbinu būtent tave ir koks tavo indėlis į kasmetinį VA gimimą?

Gerai. Greičiausiai esu festivalio variklis, į priekį stumiantis visą idėją. Bent taip suvokiu save komandoje. Nuo idėjos iškėlimo iki jos realizavimo. Nors beveik nesu atsakingas už festivalio muzikinį turinį (ne aš medžioju grupes), koordinuoju visą likusią festivalio programą: nuo menkiausios dekoracijos iki įgyvendinimo komandos. Galima apsišikti nuo darbų gausos, bet toks jau mano pasirinkimas. Dar ir už reklamą esu atsakingas būtent aš, nors tai ir labai užknisa. Esu tas, kuris stovi prie festivalio organizavimo pradžios dar nuo tada, kai komandą sudarė vos 4 žmonės (2009 metai). Tuo metu dar pats gerai nesuvokiau savo funkcijos visame kame.

Jeigu jau taip, man ir pačiai asmeniškai įdomu, nuo ko viskas prasidėjo? Kaip gimė idėja? Kaip atrodė pirmasis VA? Irgi buvo kelių šimtų vienaip ar kitaip pažįstamų žmonių rato balius (kaip įprasta Lietuvoje šviežiai iškeptiems festivaliams) ar pavyko jau nuo tada pritraukti solidų skaičių (žinoma, Lietuvos mastu solidumas nelabai ir solidus, ko gero) sunkiosios muzikos mylėtojų?

Buvo įdomu: su drauge sugalvojome, kad reikia suorganizuoti Open Air, ir pradėjome tam tikrus paruošiamuosius darbus. Numatėm vietą, kažkokią darbų seką ir visai atsitiktinai tuo pat metu iš pažįstamo veikėjo sužinojau, kad jis su draugu taip pat turi Open Air idėją ir jau pradėjo darbus. Įdomiausia yra tai, kad festivalio vieta buvo pasirinkta ta pati visiškai to nežinant nei vieniems, nei kitiems. Susitikome, pasikalbėjome ir suvienijome jėgas bendram projektui. Taip gimė festivalio branduolys ir pavadinimas. Pirmasis „Velnio akmuo“ iš karto sutraukė solidų žmonių skaičių bei pakvietė aukščiausio lygio grupes (ha ha, pasistengėme) – SEPULTURA, KEEP OF KALESSIN, CODE, SINISTER ir t.t. + LT scenos pažibas. Nei iš tolo nebuvo panašu į klasiokų susirinkimą!

Kodėl būtent „Velnio Akmuo“?

Festivalis vyksta Anykščiuose. Pirma buvo surasta vieta, o tada pradėjome galvoti ir pavadinimą. Nuo pat pradžių norėjome, kad pavadinimas sietųsi su vietove. Turėjome įvairiausių variantų, bet galiausiai apsistojome prie legendos apie Puntuką ir Velnią. Puikus pavadinimas festivaliui!

O nemanai, kad pavadinimas kelia per daug dviprasmiškų asociacijų? Tuo labiau žinant, kad tai sunkiosios muzikos renginys.

Kokių dviprasmiškų asociacijų? Festivalio pavadinimas gana tiesioginis, itin taikliai siejasi su vietove. Jokių kitokių minčių net nebuvo nuo pat pradžios. Jei kam ir kelia asociacijas, tai čia jau problema ne mūsų. Aiškiai ir viešai deklaruojame kodėl taip, bet ne kitaip. Ir šiaip mums tas pats.

Na, čia tada galima prieiti ir prie kito, manau, itin opaus reikalo. Man „Velnio akmuo“ kažkodėl vis viena siauraprotiškai asocijuojasi su gotais ir panašiais dalykais, su kuriais jau senokai nebeinu koja kojon. Tikrai bandysi mane įtikint, kad žmonėms pavadinimas nekelia tokių pačių asociacijų kaip man? Apskritai, kokio feedbacko sulaukiat? Kalbu tiek apie teigiamą, tiek apie neigiamą.

Geras (!!!) Rimtai? Su gotais ir t.t.? Na, tokiu atveju nemokamas kvietimas į reabilitacijos kliniką pavadinimu „Velnio akmuo“ tau garantuotas. Aš nežinau, kokias asociacijas festivalio pavadinimas kelia įvairioms subkultūroms, visuomenės grupėms, korporacijų vadovams. Gerai žinau, kokias asociacijas pavadinimas kelia religiniams fanatikams. Iš esmės, pavadinimas didžiajai daliai visuomenės nekelia blogų asociacijų. Feedback‘as geras. Neturime su tuo problemų. P.S. Kažkada vyko toks festivalis „Death Comes“. Kokias asociacijas tau jis kelia?

Tokias pačias konkrečiai. Tik „Velnio akmuo“ dar pagoniškumo gal kiek įmaišo į visą reikalą, hehe!

Na, gerai. Tokiu atveju apie asociacijas pakalbėsime po šių metų festo.

Būtinai! Ok, jau kad prakalbom apie feedbackus. Ar yra kas nors bandę uždraust festivalio vykimą? Teko kada pakovot su kuo nors dėl to ar ne?

Oi, ne. Dėl ko? Dėl pavadinimo? Juk tai muzikos festivalis ir nieko daugiau. Na, taip, pastaruosius dvejus metus buvo tokių atlikėjų, kurie scenoj kūrė peklą. Dėl „Mayhem“ pasirodymo užsirūstino vietos klebonas (kaip, beje, buvo užsirūstinęs ir dėl pirmųjų metų grupės SEPULTURA pavadinimo ir dainų tekstų – gali patikėti?), o „Ondskapt“ pasirodymas nepatiko vietos prokuratūrai. Pasitaiko! Bet jokių piktų kėslų nėra. Tokia jau ta ekstremali muzika, skandalų ir įdomybių joje daug.

O, puiku, kad ekstremalią muziką paminėjai! Šiemet tris scenas žadat. Nuo ekstremalumo iki eksperimentinio roko. Nekaltina festivalio fanai popsėjimu/lengvėjimu/noru sutraukti mases?

Komentarų yra įvairių. Taip, ir kritikuoja, ir peikia, ir pritaria. Kritikos dažniausiai sulaukia būtent roko scenos grupės ir pati roko scena. Neva, festivalio tradicija yra ekstremali muzika ir viskas. Tačiau mes manome, kad ta tradicija yra kuriama būtent dabar. Festivalis gyvuoja vos 4 metus ir kalbėti apie įsišaknijusias tradicijas yra neadekvatu. Jei lygintume pirmąjį festivalį su paskutiniu, tai pasikeitimų tiek programoje, tiek visumoje yra nemažai. Roko scenos atsiradimas festivalyje yra natūralus festivalio vystymosi etapas. Metalo scena išlieka pagrindiniu festivalio akcentu, tačiau šalia to išauga ir Roko scena, kurioje pasirodys išties aukšto lygio grupės. Ne, ne tos, grojančios modernų gitarinį shit TV projektuose, bet tos, kurios viriną TIKRĄ rokenrolą scenoje. Em, na taip, bus ir kitokios muzikos, bet tai prieskoniai, kurie festivalį puošia. O kritika nepagrįsta, nes tikras rokas yra gera muzika, be kurios nebūtų ir metalo!

Minėjai, kad prie muzikos parinkimo prisidedi mažiausiai. Visada būni iki galo patenkintas visais kolegų sprendimais?

Taip. Per tuos 4 metus susiformavo tikras dream team, ir vieni kitų sprendimais pasitikime. Jei vieno ar kito sprendimais kažkas nepasitikėtų, jo komandoje nebūtų.

Na, tada pakalbam apie festivalius konkurentus. Jaučiatės Lietuvoj tokių turintys?

Pakalbam. Be jokios abejonės, konkurentų turime. Daug. Labai daug. Marketingo prasme, visi Lietuvoje ir netolimame užsienyje vykstantys festivaliai yra mūsų konkurentai. Tikrai neliūdna. Ir išvis, Lietuva – festivalių kraštas. Lietuvos valstybinis turizmo departamentas turėtų tai suvokti ir panaudoti šį faktą kuriant Lietuvos įvaizdį. Man atrodo, kad pas mus nėra nei vieno vasaros savaitgalio, kada nevyksta muzikos festivalis.

Kokį festą laikai pagrindiniu konkurentu? Su visais rokais, bliuzais, tamstom, juodaragiais, kurie man atrodo kaip vienas ir tas pats, tik skirtingoms subkultūroms ar masėms.

Kėdainių ledų šventė ir Pakruojo varnų balius.

I’m so gonna kick your ass. (aš esu iš Pakruojo,Vaidas – iš Kėdainių)

Galiu pasakyti kokį laikau pačiu blogiausiu.

Ok, pabandom tada nuo apačios.

Pats blogiausias yra „Karklė“. Šis festivalis akivaizdžiai kopijuoja (tinka žodis ir vagia) 1969 metų Woodstock festivalio šūkį, idėjas. Daro tai atvirai ir argumentuoja, kad to dar niekas Lietuvoje nedarė, todėl nieko čia blogo (!!!). Ai, ir skelbiasi, kad tęsia 1969 Woodstock festivalio idėją. Čia yra pizdiec.

„Karklėj“ nebuvau, bet man tai atrodo kaip vienas didelis komercijos kamuolys. Nors teko girdėt ir gerų atsiliepimų. Anyways, nebijot su VA nueiti į komerciją per daug? Tuo labiau, kai vos ne tendencija yra pradžioj būti tokiu idėjiniu festu, turėti savą ištikimą publiką, o po to pamažu pradėti darytis iš to kuo daugiau naudos ir galų gale patapti kažkuo be aiškios paskirties ar tikslo. Tiesiog eiliniu vasaros savaitgalio renginiu.

Ne ne ne. Mes tikrai sau neleistume diskredituoti Roko ir Metalo vardo. Šiuolaikinėje visuomenėje komercija yra visur, kiekviename žingsnyje, tačiau kai ji lipa ant galvos, tikrai nėra gerai. Idėjinis festivalis vyksta tik tada, kai jis daromas DIY principu, visais kitais atvejais visur įžvelgsime komerciją. „Velnio akmuo“ nėra eilinis vasaros renginys ir, manau, tą puikiai įrodė per pastaruosius trejetą metų. Festivalis turi labai aiškią viziją, tikslą ir matomą veidą!

VELNIO AKMUO | Devilstone 2012

Tada dar trumpai apie publiką. Bilietas pas jus kol kas kainuoja 80 litų. Mano akimis, kaina yra visiškai įkandama, ir matant tokių grupių sąrašą, gal net per maža. Kažkada dalyvavau diskusijoje apie lietuviškus festivalius, ir ten buvo išsakytas požiūris, jog lietuviams sunku įtikti, nes jie nori kuo garsesnių vardų, tačiau nėra pasiruošę už juos atitinkamai sumokėti. Kaip tu, pats būdamas vieno iš festivalių organizatoriumi, šiuo klausimu vertini lietuvišką publiką? Iš tikrųjų tokie neprotingai reiklūs mes?

Ir taip, ir ne. Viskas susiveda į bendrą ekonominį pajėgumą. Jei žmonės mažiau uždirba, jie negali sau leisti įsigyti „brangių“ bilietų į mėgstamų atlikėjų koncertą/-us. Jei žmonės uždirba pakankamai, jie gali sau leisti mokėti daugiau. Už savo mėgstamas grupes fanai pasiryžę mokėti ir daug daugiau nei gali sau leisti (čia taip visame pasaulyje). Iš esmės yra taip: publika visada nori mokėti mažiau ir gauti aukšto lygio paslaugą. Nenuostabu, kad organizatoriai visuomet pirmuosius bilietus paleidžia pigiau.

Na, pabaigai tada apie tas paslaugas dar pakalbam! Suprantama, kodėl sunkiosios muzikos gerbėjai turėtų pirkti VA bilietą, tačiau ar verta ir kodėl verta į šį festą atsibelsti tiems, kurių metalo fanais kaip ir nepavadinsi? Šiemet afišuojat didelį atvirumą viskam ir eksperimentus, tačiau ar iš tikrųjų įmanoma įgyvendinti būtent tokią festivalio viziją?

Verta visų pirma dėl to, kad be metalo šių metų festivalyje bus itin gero roko ir rokenrolo, tad jei sunkioji muzika tampa per sunki, galima drąsiai nerti į roko scenos garsų jūrą. Tokio lygio roko muzikos šią vasarą bus galima išgirsti tik „Velnio akmenyje“ (pamatysi). Festivalio atvirumas turi ribas – VA niekada neperaugs į tai, kas egzistuoja kitoje metalo ir roko barikadų pusėje. Jei vienas Lietuvos festivalis atvirai deklaruoja, kad rokas gali būti ir hip-hop’as, tai aš atvirai sakau, kad tai nusišnekėjimas. O eksperimentų festivalyje niekada netrūksta. Tiesa, roko muzikos „Velnio akmenyje“ buvo visuomet – tai mūsų kultinės naktinės festivalio Rokotekos. Tačiau jos negali pilnai atstoti gyvos roko muzikos. Be to, vien ko verta ir nekoncertinė festivalio programa… Bet čia jau kitas būtų interviu. Tad gal kitais metais!

Tiesa, skaitytojams dažnai įdomios pikantiškos detalės. Pasidalink keliais įdomesniais nutikimais festivalyje ar jį beorganizuojant!

Oi, įdomių ir linksmų nutikimų pilna organizuojant kiekvieną festivalį, bet įdomiausi yra tie, kurie nutinka paties renginio metu. Praėjusiais metais viena grupė išdaužė ir suniokojo (tiesiogine to žodžio prasme) viešbučio kambarį. Absoliučiai nusiaubė. Kai pamačiau, buvo žiauriai juokinga, bet, deja, mums tai kainavo. Taip pat pernai BENEDICTION vyrai šeštadienį paryčiais sumanė pasivažinėti mūsų dviračiais, galiausiai dviračiai tapo nebenaudojami… Pernai festivalis vyko per dvyliktokų išleistuves. Viena grupė sugebėjo „įsimesti“ į vietines išleistuves, vėliau į savo viešbučio kambarius prisiviliojo dvyliktokių, o kitą dieną jas atsivedė į festivalį. Rokenrolas visomis prasmėmis. Grupė iš islamiškojo Jordano, BILOCATE, anksčiau nei karto nebuvo ragavusi sidro, o kai pirmą kartą paragavo pas mus festivalyje, tai visas tris dienas tik jį ir gėrė. Alachas nematė, nes krikščioniška žemė. Beje, tie patys BILOCATE prašėsi pas merginas į palapinę „tik pabūti“, mat nei karto gyvenime nebuvo buvoję turistinėje palapinėje. Ai, būna visko – kuro į generatorius pamirštam įpilti, o būna, kad vietoj dyzelino ir benziną įpilame, tada dvi valandas aiškinamės, kodėl neveikia. Pasitaiko. Ir dar – tos grupės, kurios atrodo pačios pikčiausios scenoje, iš tiesų yra pačios linksmiausios ir tūsovniausios visur kitur.

Na, tokia gaida baigiamąjį žodį tada, Vaidai. Čia kaip priešrinkiminė kampanija kokia. Bet iš tiesų, kai kasmet tų festų vis daugėja, viskas darosi panašu į rinkimus ir į varžybas – kas geriau išsipromins. Skelk!

Paskutinį žodį? Tokį agitacinį, ne?

Tokį grynai užtikrinantį, kad bus balius ir didžiosios B!

Grynai užtikrinu, kad bus balius iš didžiosios B! O jei rimtai, tai tegul kalba muzika, festivalio muzika, kuri gros šių metų „Velnio akmenyje“. O ji bus tokia:

Anathema – Panic [Were You There?]

WARBRINGER – Shattered Like Glass (OFFICIAL VIDEO)

Truckfighters – Traffic

Alcest – Autre Temps (promo clip)

Lake Of Tears Devils Diner

Scarab – Blinding The Masses [Live @ WFF Germany 2009]

New Keepers of the Water Towers – Rise of the Lizard King (Live at Roskilde-Festival ’10)

Enforcer – Midnight Vice Official Video

daugiau festivalio muzikos bei informacijos apie jį rasite svetainėje: www.devilstone.net

Kad ir kaip ten bebūtų su tais užkulisiniais dalykais, mano pirmoji pažintis su šiuo atlikėju skambėjo taip:

Kris Mars – Lose your mind

Apskritai, bene visi prieš metus išleisto „The Travaler EP“ kūriniai – malonūs ausiai ir džiugiai sukasi ausinėse. Dar geresnė naujiena, kad nesugadintas pasaulinės šlovės atlikėjas garsais dalinasi nemokamai. Rinkinį galite parsipūsti iš čia.

Akylai stebint Kris Mars‘ą internetinėje edrvėje pasidaro aišku, kad daugžodžiauti vaikinas nemėgsta, bet produktyvumo stoka jo neapkaltinsi. Tikriausiai gerbėjai nesiunčia raudonų rožių į jo namus, bet jaunuolis gana ryžtingai dirba toliau, įgaudamas vis naujų formų ir skambesių.

Pirmasis atlikėjo vaizdo klipas visiškai naujam įrašui „The Push“:

Kris Mars – The Push (Official Music Video)

Ir dar vienas naujas, kątik į soundcloud‘ą įkeltas gabalas.

nuotrauka iš krismars.net

O vasaros pas mus tobulos. Su tobulais garso takeliais, tobulais vakarais paupiuose, miestų skveruose, užmigti taip ir nesuspėjančiose gatvėse ar nuo žmonių lūžtančiuose balkonuose. Palei langą sprogo medis, tad viskas, ką kas vakarą po darbų matau – jo ir pievos žaluma. Vis dažniau pagauna ta tik šiltiems sezonams būdinga nostalgija, vis dažniau draugauju su cigarete ir vis dažniau darosi sunku rasti tinkamos muzikos. Vienu žodžiu, tipiškas-pavasario-galas.

Tačiau aš nebūčiau aš, jei nesugalvočiau, kaip sau padėti. Pasišaukiau pagalbos. Keletos prisiekusių melomanų/muzikmeikerių paklausiau, kokia daina jiems labiausiai primena vasarą. Nustebau – kaip viskas gali būti taip skirtinga, kai kalbame apie tą patį. Nuo dvidešimto amžiaus repo iki laiko patvirtintų šokių hitų. Nuo įvairiausių meilės formų paplūdimiuose iki ilgų kelionų kaistančiais keliais.

Tikiuosi, rasit kažką sau. Tikiuosi, ši vasara bus geriausia jūsų gyvenime.

Aš: Sumeo – Shades Of Love

Ieva Mishele Cox: Midnight Magic – Beam Me Up

Mark Splinter: Chemical Brothers – One Too Many Mornings

Pranzou: Kruder & Dorfmeister – High Noon

Laurynas Rėčkus: The Chemical Brothers – Star Guitar

Vaidas Voronavičius: Stardust – Music Sounds Better with You

Jelena Ura: DJ Kaos – Love The Night Away

Dominykas Daunys: Black Sabbath – Planet Caravan

LiNas: Aphex Twin – Goon Gumpas

Aivaras: Biz Markie – Just A Friend

Vilius GeraiGerai: Groove Armada – Paris

Juta: Bon Iver – Towers

Souldatov: Doctor Stereo – Que Bonito Amor

Daina Dubauskaitė: Roy Ayers – Everybody Loves The Sunshine

Fingalick: Lone – Sea Spray

nuotrauka iš theo-gosselin.blogspot.com

Britų dueto „Mattafix“ 2005-aisiais išėjęs debiutinis albumas „Signs of a Struggle“ buvo itin galinga bomba. Hip-hop‘o, reggae, r‘n‘b, dancehall, trūkinėjančių ritmų, neįprastų muzikinių instrumentų ir dar velniai žino ko mišinys užmetė stiprų kabliuką. Visgi ne šie privalumai labiausiai masino chebrą – pop baladė „Big City Life“, būtent tai yra kompozicija sviedusi „Mattafix“ į dienos šviesą.

Po debiutinės plokštelės, 2007-aisiais pasirodė antras darbas „Rhythm & Hymns“. Keletas kūrinių iš albumo, singlu pavidalu, prasisuko Europos radijo stotyse. Visgi po šio leidimo viskas aprimo. Nerasdamas jokių užuominų apie naujus kūrinius, senokai palaidojau šimtus kartų prasuktą band‘ą. Visgi šiandien, netyčia šmėstelėjusi kompozicija „Living Darfur“ privertė pasidomėti atlikėjų dabartine veikla.

Marlon Roudette – būtent šis pacanėlis visą grupės egzistavimo laiką laikė frontman‘o vairą. Šiandien jis įgavęs antrą kvėpavimą. Muziką kiek supaprastino, iš stilių mišrainės paliko vos vos reggae’io ir gerokai pūstelėjo pop skambesio. Tiek pakako, kad 2011 metais rugsėjį susuktas kūrinys „New Age“ šautų tiesiai į Austrijos, Šveicarijos ir Vokietijos topų pirmąsias vietas. Kol pasakoju šią istorija, jo video klipas baigia surinkti 12 mln. peržiūrų ir aš pradedu suvokti, kad dalis skaitančiųjų jau seniai bus atkapstę, kad šis vaikis yra tas pats mattafix‘as.

Žodžiu žiūriu į žmogų, už kurio gyvo koncerto vizitą kadaise būčiau atidavęs paskutinius dienpinigius ir nesuprantu ar man priimtinas jo naujas amplua. Nuo „Mattafix“ subtilios melancholijos nueita labai toli, bet pop muzika, kurią jis atlieka, gan kokybiška…

Marlon Roudette: “New Age” (Original Song) live

nuotrauka – telegraph.co.uk

Pasak vaikinų, bendras darbas „Dabar arba Niekada“ yra apie bėgantį laiką ir neišnaudotas galimybes, apie tai, kad daugelį idėjų nustumiam rytojui ir ilgainiui ten paliekam.  „Savo kūryba norime padėti žmonėms susiprasti, atmerkti akis, įžiebti vilties kibirkštį, atnešti pozityvių minčių. Tai bus brandesnė kūryba lyginant su senaisiais mano darbais. Mes stengsimės pateikti įvairių kūrinių, tai nebus vien linksmi ar vien liūdni kūriniai, bus visko.” – sakė vienas iš narių Granitaz.

Granitaz ft. Osve – Dabar arba niekada

nuotrauka ir informacija – Granitaz

Tas faktas, jog jis nuo 2009 metų kartu su Salem flirtuoja savo muzika su mumis, pradėjo atsipirkti. Per jo pasirodymą Tokijuje prieš mėnesį, Šibujos rajone teko įvesti komendanto valanda dėl to, kad vakarėlis nesibaigė net ir pakilus lėktuvui su juo namo.

Sunku paaiškinti šį garsą, dar labiau, iš karto nepamilus jo – priprasti. Tai yra analoginių sintezatorių ir bugnų mašinų sintezė, kažkokia esencija, kuri dar kol kas yra „too hip“. Jūsų malonumui: Pictureplane – White Lightz.

nuotrauka iš atlikėjo Facebook paskyros