Kada gi lietuviškasis pop-hop’as nužudys undeground’inį hop’ą?
Autorius: Aivaras | shilta.lt
Lietuviškasis rap muzikos pasaulis turi savo naujienlaikraščius, blog’us, forumus. Šiandien norintiems parodyti save, viešų šūkavimo „bačkų“ apstu, tik turėk ką. Bet kaskart užgimus švelnesniam hip-hop’o gabalui, plačiakelnių internetinių „gangsterių“ armija svaidosi agresyviomis replikomis, prasimanytais kaltinimais ir maišydama su žemėmis uja „supopsėjusį“ savo bendruomenės narį. Pop-hop’as žudo undeground’inį hop’ą !?
Labai klystate mielieji ponai! Norėčiau paklausti tų, kurie apie šią kultūrą žino apvalų minimumą – kokias grupes bei kūrinius jūs kartkartėmis niūniuojate ramiais vakarais prie arbatos puodelio? Dauguma pagrindine grupe įvardins G&G (kuri, nepaslaptis, taip pat yra įrašiusi ne vieną radijo hitą), o paklausti apie pavienius kūrinius ims žerti būtent labiausiai kritikuojamų undergroundin’io hip-hop’o atstovų, kurių rap’as turi polėkį į švelnumą, kompozicijas. Net neabejoju, kad į šią eilę būtų pastatyti daugiau ar mažiau už savo lyrikas dratiniais liežuviais plakami Dblz, Henkis, Picikato, Ewex, Kitazzz, Shamas… pagaliau rečitatyvo meną dievinančių begalo nekenčiamas Baggy B. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad šešiolikmetė mergaitė išgirdo Dblz „Einu gatve, kurioj lietus lyja visada / Nes kitaip ašarų paslėpt nebesugebu <…>“, išgyveno kartu, vėliau susirado daugiau jo kūrinių, prie muzikinio profilio frype, myspace ar kitame jaunus atlikėjus priglaudžiančiame portale ji pamatė prierašą „hip-hop / rap“, susirado daugiau šio stiliaus atlikėjų… Galbūt šis modelis tinka ne visiems atvejams, bet kas paneigs, kad būtent tie, uždarosios kultūros „atstumtieji“, daro puikią reklamą kitokią rimavimo kryptį pasirinkusiems kolegoms? Kas suabejos, kad ta pati šešiolikmetė mergaitė, susidomėjusi „kas gi per velnias yra tas hip-hop’as“ neužsikabins ant agresyvių Lil’o, jazz’ovų „Shiaurės“ ar intelektualiai ironiškų Karoonos gabalų?
Siekiate populiarinti savo idėjas, pykstate, kad visuomenė jūsų nesupranta, piktinatės visuotinai krentančiu muzikiniu lygiu, bet neanalizuojate savo poelgių.
Tikriausiai agresija kyla:
- suvokus, kad iš muzikos neuždirbsi arba niekada nebūsi populiarus, nes neturi įgimto šarmo;
- iš nežinojimo ir situacijos nesuvokimo;
- dėl perdėto pasipūtimo ir savojo asmens iškėlimo;
- dėl bandos jausmo kuris liepia „sutrypk kitokį“;
- šiaip kvailumo.
Tai visgi kaip ten yra mielieji ponai?
nuotrauka iš coke-lesale.blogspot.com
Atsiprašau tų, kuriems ši tema ganėtinai tolima. Visas jos turinys labiau skirtas lt rap kultūrai save priskiriantiems žmones.
Bet kodėl gi nesupažindinus su problemomis ir jūsų :)
Jo – problema iš tiesų tolima daugeliui, tačiau ji gana panaši į kitų muzikinių stilių mėgėjų patiriamas. Pankrokas, rokas, metalas – šie stiliai irgi turi “dark side” ir “bright side”.
Pavyzdžiui, iš mano pusės daugiau respekto yra kolektyvams, kurie deda ant populiarumo, pinigų ir vadybininkų poveikio ir daro tai, ką darė nuo pradžios – kuria gerą muziką. Be abejo, visi grot pradeda dėl to, kad nori tapti žinomi.. Su tuo neturiu problemų, tik iš kai kurių pavyzdžių galiu pasakyti, kad “šlovė” gadina grupes.
Pritariu Hamelion’ui. Taip ir būna. Ir labai dažnai, iš savo patirties žinau. Kai draugės prašo atsiųsti kokio Dblz dainų. Ar panašiai. Tada tiesiog pasakai, kad yra tokia pmp svetainė, kad iš ten galima siųstis dainas, ir paprasčiausiai žmonės užsikabina. Ir aš visiškai nematau dėl ko reikėtų smerkti pop-hop atlikėjus.