Kokia Muzika Yra Teisinga?
Atsiprašau laukusiųjų naujos dainos analizės. Šįkart jos vietoje “Šiandieninė Nuomonė” į kurią laukiu tiek kritikos, tiek pritariančiųjų pasisakymų.
Muzikos rinkai sparčiais tempais prikepta naujų muzikantų. Vieni pyksta, kiti džiaugiasi pasirinkimo augimu na, o treti bando išsiaiškinti kokia muzika yra teisinga.
Važiuojant mašina tėvukas įjungia radiją. Kaip ir kaskart erdvėje karaliauja „Lietus“. Manau niekad gyvenime net neišgirsčiau tokios muzikos jei ne tie pasivėžinimai. Tad bet kokiu atveju dėkui už mano muzikini švietimą (viliuosi klausos anksčiau neprarasiu po tokiu injekcijų). Žodžiu groja viena merginos atliekama daina, po jos kita, trečia. Nustebęs klausau ir rodos, kad čia ne radijas, o iš Gariūnų pirktas cd. Kodėl? Nagi viskas ant vieno aulo. Balsuose charakterio nulis, muzika šabloniška, tekstai pusvalandžio „darbo“. Klausiu tėvuko, jis nė pats nežino kas šitą šūdą atlieka. Blemba, bet jam patinka, jis linguoja į taktą ir net žino žodžius! Bet keistas reiškinys tuo nesibaigia. Jis grupių pavadinimų gal nežino, bet maždaug įsivaizduoja kaip tos „princesės“ (ar „princinas“) atrodo. Taigi, muzika pasąmonėje kuria vaizdą. Dėl ko? Nori būt išgirstas – lysk į tv.
Pamenu du pacaniukai repavo NML tuomet rengtame projekte „Rūsys“. Žmonės darantys muziką savo pažįstamiem bei tiesiog repą mylinčiai mažai saujelei žmonių nemanė, kad kažkam netiks jų gatviniai drabužiai:
- Chebra, chebra, kaip jūs atrodote? Ar nežinojote kad 80% viso pirmo įspūdžio televizijoje sudarys ne atliekama muzika, o jūsų įvaizdis?
Gaila. Bet jie tuomet tenorėjo, kad juos išgirstų, o ne nurenginėtų akim apžiūrinėdami pilvo presą ar medžiagos, iš kurios pasiūdinti džemperiai, brangumą. Būtent taip yra pop scenoje. Būtent taip. Išgirstu Radžio mekenimą ir jau akyse iškyla jo auksinis auskaras, pražergtos kojos, išskėstos rankos bei kūnas tampomas lyg pajungtas ant pigaus elektrinio treniruoklio. O moterytės miršta. Dėl ko? Dėl jo mekenimo? Ar dėl jo „žavesio“?
Draugas man atsiunčia dainą:
- Paklausyk. Be perstojo suku ją. Gal patiks.
Grupės nežinau. Tiesa sakant net nesidomiu su kuo jie miegojo, už kiek nusipirko namą ir kokie jų vaikų vardai. Man neįdomu. Įsijungiau. Patinka. Winampo hitas. Girdžiu nuostabų vokalą, žodžių žaismą, įspūdingas muzikines linijas, ar pagaliau nuoširdumu perkančią visumą. Argi ne tokia turėtų būti muzika? Žavinti pati savimi, o ne atlikėjais, būtais/nebūtais mitais ar kitais pašaliniais veiksniais. Turbūt kiekvienas sutiks, kad „pirmiausia muzika turi būt girdima“. Tik vėliau tai gali kelt vaizdines, jutimines ar kitas asociacijas. Tai produktas ausims – lai joms ir lieka.
visiškai sutinku. Juk muziką girdime, o ne jų rūbus.