Nežinau, kiek teisės turiu „Šviežienos“ skilčiai priskirti nekuklia scenine patirtimi pasigirti jau galinčią Eleną (a.k.a. UMIKO), tačiau vos išgirdus jos solinį elektroninių garsų pilną rinkinį „WAVE“ žinojau, kad neparašyti ir su ja nepasikalbėti būtų didelė klaida. O ir šiaip, patinka man, kai merginos sukuria kažką top-notch’inio (aiii, kaip čia išsireiškiau mandriai). Ypač elektronikoje, kuri, teoriškai yra vyrų daržas. Klausau ir maloniai stebiuosi, tad tuščiažodžiauti darosi vis sunkiau.

Paklausta, kodėl ir kaip pasigamino „WAVE“, UMIKO labai neišsiplėtė. O kam ir reikia, kai darbai kalba už save. Nepaisant to, „išėjo dėl to, kad jau seniai turėjo išeiti. Kaip ir bet kuris kelias, tai užėmė laiko. „WAVE“ – mano solinis darbas, kurį papildysiu dar vienu albumu ir vaizdo klipu. Po to ketinu kuriam laikui kompiuterį palikti ramybėje. Juk labai gera groti gyvai kartu su draugais, dalintis jausmu ir energija. O įkvepia visas gyvenimas ir tai, kaip jį dabar jaučiu bei suprantu. Visa tai buvo daroma dar ir iš aistros bei meiles ritmui, šokiui, elektronikai visame tame. Dainuoju tik dėl to, kad kitaip neišeina – nieko negliu sau padaryti, bandžiau stabdyt, bet nepavyksta! Dabar noriu profesionaliai išmokti labiau valdyti save, o ne kompiuterį. Tiesa, Burnt Friedmanas mane itin įkvepia, t.y., jo būgnininkas Jaki Liebezeit. Klausau ir skraidau, norisi taip išmokti groti būgnais… Po truputį link ten, manau, kada nors ir nueisiu, jei nepasuksiu kokia kita linkme. Žinai, viską gyvenime iš tiesų įkvepia meilė, tos dvi spalvos – liūdna linksma – yra ta pati meilė. Liūdi, nes myli tai, ko nėra; džiaugiesi, nes myli tai, kas yra. Ir tokia ta graži matematika!“

UMIKO – WAVE by Umiko (little bird)

nuotrauka iš asmeninio albumo