Autorius: Rimvydas | shilta.lt

Ir kas galėjo pagalvoti: Michael Jacksonas grįžta į sceną! Grįžta po 12 metų sceninio štiliaus ir daugybės nuo muzikos pasaulio šviesmečiais nutolusių skandalų. Grįžta, kad paskutinįkart (bent jau pradinis planas toks) apdovanotų gerbėjus ta muzika, kurią jie nori išgirsti. Turbūt kiek komentuotojų, tiek ir nuomonių apie šį faktą, o aš pasakysiu savąją: super!

Milijardinis populiarumas, daugiamilijoninės armijos gerbėjų, įspūdinga vila ir Gineso rekordų knygos puslapis priklauso būtent pop karaliui. Būtų galima išvedinėti jo sėkmės teorijas, bet viską galima įsprausti per paprastumo prizmę krentančiame sakinyje: talentas, darbas ir drąsa. Talentas muzikinėje klausoje ir įgimtame balse, darbas įrašų studijose ir (įtariu ne mažiau laiko pareikalavęs) šokių aikštelėse, drąsa diegti naujoves visoje muzikos kultūroje, pradedant aranžuotėmis, tempais, baigiant tikrų spektaklių įnešimu į sceną bei video klipus. Tokia ir turi būti karališkosios šeimos asmenybė: diktuojanti savo taisykles ir sutraukianti geriausius specialistus į savo komandą. Kodėl paminėjau karališkąją šeimą? Tikrai nepradėsiu kalbėti apie UK karalienę ir princus, o Jacksonui į poras pripiršiu Madonną. Šie du žmonės muzikos pasauliui davė tiek, kiek dar ilgai nesugebės duoti nė vienas artistas.

Pikčiausia man darosi dėl to, kad paskutinius jau keliolika metų apie pop karalių mes sužinome laidose apie plastinių operacijų neigiamą poveikį žmonių psichikai ir fiziologijai ar straipsniuose apie pedofiliją. Niekada silikoninės krūtinės nelaikiau mielesne už Gamtos dovanotąją; niekada neieškojau nė pusės žodžio pateisinti vaikus tvirkinančių žmonių, bet lygiai taip pat nė sekundei nesvarsčiau galimybės trinti Jacksono diskografijos iš savo kietojo disko dėl jo gyvenimo už scenos. Man visiškai neįdomu, su kuo jis miega, kiek vizitų jis padarė pas plastikos chirurgą ar kiek milijonų dolerių jam kainavo papirkinėti teisėjus. Man neįdomi jo seksualinė iškryptacija ir odos spalva. Aš vertinu tai, ką girdžiu. IR. Matau, nes revoliucinį Jacksono šokio fenomeną bando pamėgdžioti begalė jaunesnės kartos artistų.

Nesigilinsiu į Michaelo biografinius faktus ir nepateikinėsiu sąrašų, už ką jam buvo skirtos Grammy statulėlės, tiesiog noriu iškelti klausimą: ar scenos dievų asmeninis gyvenimas – kad ir iškrypęs ir purvinas – neturėtų būti paliekamas jiems patiems? Apie Amy Whinehouse galiu kasdien prisiskaityti vis naujų straipsnių, kaip ji perdozavo kokso ar užsipuolė apsaugos darbuotoją, tačiau aš verčiau įsijungiu jos “Rehab” ir riedu naktinio miesto gatve. Gerbiu Jacksoną už jo muzikinį indėlį į pasaulio pop kultūrą ir už drąsą būnant tokios fizinės būklės dar kartą pakilti naujiems pasirodymams šią vasarą. Tikiuosi, tai nebus jo gulbės giesmė…

Nuotrauka iš fanoftheband.com