Autorius: Aivaras | shilta.lt

Kiekvienais laikais savos mados. Jei šiandien Lietuvos muzikinius barus užvaldė dub step’as ir kiti elektroninės muzikos garsai, tai prieš gerą dešimtmetį jaunimas vieningai rinkosi į gitaras virkdančių grupių pasirodymus. Galbūt negalima taip kategoriškai skirstyti muzikinių žanrų, bet niekas nepaneigs, kad alternatyva anksčiau atrodė mažumėlę kitaip.

„Atgalinis Bilietas“ vėlei pasikapstė po senus laikraščius ir nerangiai iškirptame straipsnyje perskaitė apie šimtą metų sprogusią grupę „The Balloons“. Vienuolikos metų kūriniai pasirodė visa galva pranašesni už kai kurių, šiandien garažuose grojančių grupių kūrybą, tad nieko nelaukęs kalbinu tuometinėje grupėje gitara grojusį Mykolą Tuitą.

Tiesa, po nauju interviu rasite 1999 metų „Lietuvos Ryto“ iškarpą. Tad skaitome ne tik naujai sudėliotas raides.

Kodėl balionai sprogo?

Matyt dėl to pačio kaip ir nemažai grupių – per daug ambicijų. Aišku, dažnai nepamatuotų. Gal galvojom, kad jei visi kartu galim kūrybingai ir įdomiai dirbti, galėsim ir po vieną. Deja, tada dar nežinojom (arba iki galo nesupratom), kad grupė – didžiulė prabanga ir dovana. Suburti bendraminčius, draugus, muzikantus, ne toks jau paprastas dalykas.

Tąkart žurnalistas jūsų pavadinimui „The Balloons“ prisegė asociaciją su prezervatyvais. O iš tikro, kodėl pasivadinote būtent taip?

Su prezervatyvais neturėjome nieko bendro. Tik dabar sužinojau tokią interpretaciją.

Pavadinimas gimė spontaniškai. Važiuodamas autobusu namo pamačiau du mažus vaikus su balionais rankose. Tas vaizdelis man kažkodėl labai įstrigo. Nei prasmės, nei paslėptų minčių – tiesiog netyčia pasitaikęs žodis.

Kalbėta, jog: „Balloons“ tapo greitai besikeičiančios muzikos mados auka“. Taip pat pridurta, kad tiek muzikos manierą, tiek elgesį kopijuojate nuo legendinės grupės „Oasis“. Ar jie tikrai turėjo tokios stiprios įtakos, o gal šiuos teiginius vadintumėte tik žurnalistiniu blefu?

Lietuvos žurnalistai, deja, išvis gana silpnai gaudosi muzikoje (bent jau dauguma). Paprasčiau yra kažką su kažkuo sulygint, tuomet jie jaučiasi ramūs.

Nebandėm atrasti kažko naujo, tas tiesa. Mūsų muzika, jos suvokimas, formavosi savaime. Grupėje nebuvo nei vieno profesionalaus muzikanto, greičiau jau visi muzikos beraščiai. Tiesa, grojant punkrock’ą taip pat turėjome sulyginimų, nors muzika išsirutuliojo iš ankstesnių muzikinių bandymų (natūralus pasikeitimas). O tokios grupes kaip „Oasis“, „Supergrass“, „Verve“, „Kula Shaker“, „Charlatans“, „Smashing Pumpkins“ ir daugelis kitų, savaime aišku, kad kažkiek formavo skonį.

Grojom ne tai kas madinga, o tai kas patiko patiems. Dabar grotume daugmaž panašiai, tik profesionaliau.

„Alkoholis mūsų grupėje – neatsiejamas dalykas“ kalbėjote tuomet. Dabar vis dar grojate, ar alkoholis taip pat padeda kūrybai?

Alkoholis, kaip ir kiti panašūs dalykai, tiesiogiai kūrybai nepadeda. Greičiau kenkia, nes atima daug laiko ir jėgų. Bet jis neatsiejamas rock’o elementas, tad ir dabar, praėjus 13-ai metų, manau tą patį.

Nesileidžiant į protingus pašnekesius apie žmogaus, kūrybos, gyvenimo prasmę ir vertę, vis tik reikia pripažinti, kad rock’n'roll’as, tai maistas. Negaliu kalbėto už kitus, bet man tai iškrova, pamąstymas apie dalykus visai iš kito kampo.

Apsinešęs nesukūriau nei vienos dainos, bet patyriau daug beprotiškų nuotykių, gimė galybė įdomių minčių.

Tuomet buvote ant bangos – laimėjote „Blogiausių Grupių Festivalį“, stipriai skėlėte nuo „Roko Mišrainės“ scenos, ar jautėtės sergą žvaigždžių liga? Gerbėjos po koncertų prašė autografų? Skambindavo naktimis?

Susirgti žvaigždžių liga, deja, nespėjom. Manau būtų visai smagus potyris. O gerbėjų niekada nestokosi jei gerai skambini gitara ir moki išraiškingai pakelt antakį.

Buvo punkrock’as, buvo britpop’as… Ką grojate dabar?

Dabar grojam?.. Gal indie?.. Sunku save spraust į rėmus, nes po manifestais nepasirašau ir po niekieno vėliava netūnau. Greičiausiai, tai dar vienas žingsnis pirmyn.

Jūs įvardijamas kaip „maištingasis grupės lyderis“. Esu įsitikinęs, kad neveltui. Ar praėjus tiek metų dėl kokių nors įvykių vis dar bent mažumėlę gėda?

Gėdos jausmas dėl savo šėliojimų seniai dingo. Toks jau mano temperamentas, tokia žmogiška natūra. Esu prisiviręs nemažai košės, bet nesigailiu dėl nieko. Tai mano gyvenimo dalis, kuri jau tampa neatsiejamu ir mano personos atributu. Su pertraukom, bet nuolatos.

Ir ką nors pabaigai.
visiems.

→ klausyti „The Balloons“ muzikos frype portale ←

nuotrauka iš frype.lt

senas interviu – „Lietuvos Rytas“ (1999)