Igno nėra, savaitgalis užlaikė matyt. Muziką renkuosi (wikipedia -> youtube) savarankiškai. Groja death metal ir eilinį kartą klausiu: KAS SAVO MALONUMUI GALI KLAUSYTIS TOKIOS MUZIKOS? Taip siaubingai išbalansuoja ir pradanginą visą galvoje vyraujančią harmoniją, kad net pradeda atrodyti, jog ši dieta yra prisikabinti norinčio peršalimo kaltininkė.

Kaip atskirti gerą metalą nuo blogo, kai visur taip pat rėkiama/šaukiama/kriokiama, taip pat daužoma būgnais ir taip pat prievartaujamos gitaros? Kuo daugiau košės, tuo geriau? Nekalbu čia apie, tarkime, doom metal (kurį iš viso kelčiau į alternative rock stalčių). Kalbu apie black ir death metalus. Tuos du, kurių ir negaliu pakęsti. Tuos du, kurių paskirties tikriausiai taip niekada ir nesuprasiu net vedama kilniausių tikslų. Dar gothic metalo reiktų pasiklausyt.

Jokio subtilumo, jokio melodingumo. Oh c’mon! Žmonės triukšmu tai vadina. Net nedrįsčiau ginčytis.

Taip pat teigiama, kad pavadinimas susiformavo natūraliai kaip šiurkštaus dainavimo ir liguistų, baisių dainų tekstų padarinys.

Possessed – The Exorcist

Tiesa, pripažinsiu, melodic ir technical death metal yra klausomi reikalai. Arba tik užtaikiau ant tinkamų grupių. Nors… Kad ir koks gabalas bus melodingas, mano galva tinkamai vis viena neperfiltruos to kriokiančio vokalo.

DARK TRANQUILLITY – Lost to Apathy (OFFICIAL VIDEO)

Dienos nugalėtoja:

Cynic – Evolutionary Sleeper (Studio Version)

nuotrauka iš metallyrica.com