Turbūt nerastume nei vieno kauniečio, o taip pat ir kitų miestų elektroninės muzikos mylėtojų, kurie nežinotų ar nebūtų girdėję apie Step Service judėjimą. O aš turėjau galimybę pakalbinti vieną iš šio projekto narių Omal, kuris labai maloniai sutiko pasidalinti informacija apie jų veiklą bei asmeninę kūrybą.

Visai nesenai šis jaunas vaikinas išleido naują miksą, kurį galite pasiklausyti čia. Tad įvertinkite kauniečių pastangas pažadinti laikinąją sostinę iš letargo miego ir taip pat pasimėgaukite jų skleidžiamais garsais.

Visi tave žino kaip Omal iš Step Service, tačiau platesniai auditorijai tavo vardas, veikla – mistika. Visgi gal praskleisi kažkiek paslapties šydą ir papasakosi šiek tiek apie save – ką veiki gyvenime, iš kur esi?

Tiesą sakant, nesu linkęs per daug atskleidinėti to paslapties šydo. Galiu pasakyti tik tiek, kad esu iš Kauno. Čia gimęs ir augęs. Galiu save vadinti tikru kauniečiu. Mano zodiako ženklas – Žuvys, nes esu gimęs vasarį. Esu linkęs į meną, ypač į muziką. Jau kuris laikas klausau ir groju įvairiaspalvį techno. Viskas lyg būtų ir gerai, tačiau vis dar nesusivokiu, kuri žuvis esu: plaukianti prieš srovę ar pasroviui. Čia ir yra didžiausia dilema.

Tuo pačiu labiau neišsiplėčiant tik apie tave papasakok nežinantiems, kas po velnių tas Step Service?

Step Service – tai draugų kompanija, skleidžianti ir puoselėjanti pogrindinę kultūrą. Rengiame plataus muzikinio spektro elektroninės muzikos vakarėlius Kaune. Veiklą pradėjome prieš keturis metus. Spėjome suorganizuoti ne vieną ir ne du įsimintinus festivalius bei gausybę mažesnių vakarėlių. Bene labiausiai įstrigęs buvo ARTEFAKTAI, kuris buvo vienas iš pirmųjų festivalių, kuriuo pabandyta sukurti šiuo metu labai madinga muzikos-mokslo-meno sintezė.
Šį sezoną atgaivinome legendines Terra patalpas ir savo veiklą nukreipėme ten. Suorganizavome porą kokybiškos elektroninės muzikos renginių serijų bei keletą didesnių tūsų.
Neapsiribojame vien techno parčiais. Kolegoms padedant, šį sezoną Terroje padarėm krūvą dubstep, garage, reggae, dnb, psytrance tūsų. Kauną aplankė nemažai atlikėjų iš užsienio, o taip pat būrys lietuvių. Nepriklausomybės dienos proga rengtame vakarėlyje pasirodė techno muzikos pasaulyje, visiems puikiai pažįstama Dasha Rush, praeitą vasarą visus sužavėjusi festivalyje Sūpynės.

Kaip iš viso kilo idėja suburti Step Service? Ar tai tik kauniečius vienijantis projektas ar jame laukiami visi norintys ir galintys gerai groti?

Step Service suburti nereikėjo, mes susiėjome savaime. Esame pažįstami žymiai seniau, nei pradėjome groti, o viskas prasidėjo nuo graffiti ir bemiegių naktų. Noriu pasakyti, kad susitikome ir susipažinome gatvėje. Kiekvienas iš mūsų turi savitą ir unikalų, bet teisingą supratimą apie underground’ą. Gyvendamas tokiame mieste išmoksti įvertinti ir atskirti tikrus dalykus. Niekada nesivaikėme madų, tiesiog darėme tai, kas mums patinka.
Tai tik kauniečius vienijantis projektas ir neaišku ar ateityje situacija pasikeis. Mes atstovaujame Kauno underground’ą, kuris pas mus yra išpuoselėtas ir unikalus. Per eilę metų viskas nusistovėjo, vienas kitą kuo puikiausiai pažįstame ir esame geri bičiuliai. Noriu pasakyti, kad iš tiesų esame atviri gerai ir kokybiškai muzikai, tačiau naujam žmogui būtų nelengva įsipaišyti į jau nusistovėjusi kolektyvą.

Grojate įvairiuose vakarėliuose ir kaitinat publiką. Ar visur grojate kartu kaip komanda ar renkaties ir individualizmą?

Kaitinam kaitinam. Kaitinam ir kartu ir atskirai, visaip būna. Nestatom savęs kaip komandos į rėmus. Tiesiog palaikom reivo dvasią ir tiek.

Taip pat žinau, kad jūsų visų muzika neapsiriboja tik vienu žanru. Tikriausiai, kiekvienas turite specifinį stilių, kurį labiausiai mėgstate ir esate jame geriausi. Papasakok kuo kuris narys užsiima? Pats galbūt jau irgi atradai šiek tiek konkretesnę nišą?

Eqs pas mus yra dubstep, grimme, bass ir šeip gangsta ambasadorius. Assassid groja superinį acid techno live‘ą, sulipdytą vien analoginių mašinų pagalba. Na, o aš, Pol ir Youlka grojam subtilų šokinį techno, kurį sunku „įrėminti“ ar apibrėžti vienu substiliaus pavadinimu tiesiog - techno.
Apie savo muzikinius horizontus galiu pasakyti tik tiek, kad jie su metais darosi vis platesni. Nors tuo pačiu iš dalies ir atrandu savo skambesį, bet tai vyksta labai iš lėto, nes muzikinį skonį formuoja aplinka ir žmonės esantys aplink. Paskutiniu metu groju daug techno, electro ir acid, kartais IDM, dubstep ir breaks, viską paįvairindamas melodingomis, kartais tamsiomis ir mistiškomis, kartais ausį glostančiomis, atmosferomis. Noriu būti ypatingas tuom, jog esu nenuspėjamas.

Dabar kalbant konkrečiai apie tave, papasakok kaip tu išvis atradai muziką? Kas tave paskatino išlįsti į „dienos šviesą“ ir pradėti groti tūsuose?

Muziką atradau dar vaikystėje, tačiau kiek kitokią nei tą, kurią klausau ir groju dabar. Viskas prasidejo nuo Scooter, East17, Dune. Na, kažko panašaus į rave ir happy hardcore. Ankstyvoje paauglystėje atradau repą, intensyviai domėjausi visomis hip-hop’o kultūros šakomis. Nežinau kada tiksliai įvyko lūžis, bet susidomėjau elektronine muzika. Vienas pirmųjų įspūdžių buvo tikrai ypatingas. Nuėjau į noise, experimental, braindance koncertą Žilinsko galerijoje. Po jo jaučiausi taip, lyg tą vakarą supratau, išgirdau ir pamačiau kažką tikrai ypatingo. Tai buvo pradžia suvokimo, kad garsai gali įtakoti mūsų nuotaiką ir savijautą. To pradžiai ir užteko, bet smalsumas nesumažėjo. Tada pradėjau klausyti progressive, drum‘n‘bass, jungle ir minimal. Pajautęs, jog atsivėrė naujos muzikinės erdvės, pradėjau ieškoti, domėtis ir analizuoti. Didelę įtaką padarė subtilios elektroninės muzikos puoselėtojas Dj Noid, nesenai atšventęs savo trisdešimtmetį. Jo dėka susidomėjau tikruoju minimal ir IDM skambesiu, pajaučiau muzikoje tėkmę ir bangavimą, nuotaikų kaitą. Beje, pas jį pirmą kartą ir prisiliečiau prie patefonų. Savaime aišku, neužilgo sugrojau ir pirmam vakarėlyje. Tada viskas ir pradėjo rutuliotis savaime.

O kodėl tu visgi Omal? Kaip atsirado šis pseudonimas ir galbūt jis turi kokios nors reikšmės tavo grojamoje muzikoje?

Labai geras klausimas, kurį gaunu dažnai, bet nežinau kaip atsakyti. Tiesą sakant, pats net nežinau kaip viskas atsitiko. Būtent tokį pseudonimą sugalvojau tais laikais, kai grojau minimal. Beieškant gilesnės prasmės jame, galima įžvelgti sąsajų su melancholija, nuotaikų ir atmosferų kaita. Tačiau jau išaugau iš to amžiaus, kuomet gyveni savo sukurtame pseudo-pasaulyje ir bandai prilipdyti mistišką prasmę viskam, kas susiję su tavo asmenybe. Gal tai suteikia didžėjui paslaptingumo ir unikalumo, tačiau vien paslaptingu būti neužtenka.

Kaip parenki kokią muziką groti vakarėlyje ir kaip žinai, kad tai patiks žmonėms?

Per paskutinius kelis metus išsivystė toks įdomus jausmas. Net nežinau, galbūt savotiška intuicija ar nuojauta. Namie atsirinkinėdamas muziką vakarėliui įsivaizduoju kaip reaguoja klausytojas išgirdęs vieną ar kitą kūrinį. Visada stengiuosi groti taip, kad nuotaika banguotų. Vienu momentu panardinu į visišką gylį ir melancholiją, kitu momentu mėgstu tekštelti šiurkščiai ir neskrupulingai . Kartais neužtenka dviejų kūrinių, kad sukurti norimą emociją, konkrečiu momentu. Tokiu atveju tenka ruoštis namie iš anksto. Turiu prisiruošęs nemažai mash-up‘ ų iš dviejų ar daugiau kūrinių, kuriuos kartais naudoju grodamas. Tai lyg būtų pirmas žingsnis kūrybos link, bet kolkas nesijaučiu tam pribrendęs.

Gal kiek ir tiesmukiškas klausimas, bet groji iš idėjos ar už pinigus? Ir kodėl?

Visada grodavau, groju ir grosiu iš idėjos, tačiau pribrendau iki supratimo, kad honoraras yra savaime suprantamas muzikanto realus įvertinimas ir pagarba jam.

Kažkada aš rašydavau dainas, kurios dažniausiai būdavo įvairių įvykių, išgyvenimų pasėkmės arba noras išsakyti savo nuomonę. Tačiau aš niekuomet nesusidūriau su elektronščikais. Papasakok kas tave įkvepia? Ką galvoja muzikos kūrėjai ir dj‘ėjai darydami savo set‘us ar tai instrumentalus?

Įkvėpimo ieškojimas yra neatsiejama mano kasdienybės dalis. Mane žavi mano miestas, jo rajonai. Turiu silpnybę apleistiems, įdomios paskirties bei keisto išplanavimo pastatams. Man patinka senos gamyklos, statytos rusų laikais. Taip pat domina visokios durys, nežinia kur vedančios ir visada užrakintos (juokiasi) Nemažai įkvėpimo gaunu ir gamtoje. Didžiąją dalį, kol kas trumpo savo gyvenimo, praleidau gyvendamas miesto pakraštyje netoli miško, kurį augdamas ištyrinėjau skersai ir išilgai. Mėgstu sėdėti parke saulėtą dieną ir stebėti praeivius. Noriu pasakyti, jog įkvėpimo pilna visur. Tereikia būti pasiruošusiam jį priimti į save ir sugebėti porai akimirkų nesiblaškant juo pasimėgauti.

Šiek tiek pasidalink savo nuomone apie šaindieninę Lietuvos muzikos industrijos situaciją. Ar yra vertų dėmesio? Jei taip, kas tokie?

Na, žiūrint apie kokią industriją tu klausi. Jei apie tą, kuri mirguliuoja medijoje ir kuri plauna žmonėms smegenis (aš kalbu apie visas šitas naujas žvaigždes, kurios taip ir nesupratau iš kur atsirado), tai galiu atsakyt dviem žodžiais – nieko gero. Žinoma, visada yra tikrų dalykų, tikrų menininkų. Džiaugiuos, kad ne viskas dar sugadinta ir iškreipta.
Kalbant apie elektroninės muzikos industrijos situaciją, tai ji pakankamai nebloga. Paskutiniais metais atsirado tikrai gero kokybiško produkto eksportui. Mano akimis, per metus išgarsėja keletas elektroninės muzikos kūrėjų, kurie žaibiškai aplanko visus vasaros festivalius, išleidžia savo kūrybą skaitmeniniu arba materialiu formatu Lietuvoje arba užsienyje ir toliau sėkmingai tęsia savo kūrybinę veikla ir meninės brandos procesą. Pas mus yra nemažai vertų dėmesio artistų ir jų vis daugėja. Nenoriu, kad kažkas liktų nepaminėtas, tačiau pagarbą atiduodu Brokenchord, S13, Calli, Assassid, Endžiui ir kitiems kūrėjams. Iš techno didžėjų norečiau išskirti Techstylism, On the Wave, Armor, min_for komandas.

Pats neplanuoji kelti sparnų į kokius nors šiltus kraštus (o gal ir nelabai) ir prisijungti prie kitų emigrantų? Juk dauguma mano, kad Lietuvoje nėra šansų muzikantui „prasimušti“.

Planuoju, tačiau ne dėl to, kad prasimušti kaip muzikantui. Man atrodo, kad yra atvirkščiai. Lietuvoje yra tikrai geros galimybės rasti savo nišą scenoje. Nors sako, kad Lietuva – didžėjų kraštas, tačiau tų didžėjų nėra tiek daug, kad liktum užgožtas ir nepastebėtas. Svarbiausia yra turėti ką pasakyti savo muzika ir groti ne iš reikalo. Užsienyje, tikrąja ta žodžio prasme, susiformavusi muzikinė industrija. Manau, kad ten žymiai sudėtingiau iškilti, jeigu neturi pakankamai pažinčių ir atkaklumo. Kažkodėl man emigracija asocijuojasi su trumpalaikiu sąstingiu veikloje. Aišku, prisipirksiu daug naujų plokštelių, galbūt pagaliau pasinersiu į kūrybą, bet viešai grosiu tikrai rečiau. Jaučiu, kad artėja naujas asmeninės ir kūrybinės brandos etapas. Nauja aplinka duos naują įkvėpimą. Reik nepraleisti progos praplėsti akiratį.

Prieš sakant paskutinį žodį, pasakyk kas šiuo metu drasko tavo kolonėles?

The 65D Mavericks – East Of The Sun

KiNK “The Roots of Techno”

Na ir jau tikriausiai tradicija tapęs, shiltų pokalbių svečio atsisveikinamasis žodis. Skelk kokį palinkėjimą ar įtikink mūsų skaitytojus, kodėl visgi reikia klausyti tavo muzikos.

Mąstykime globaliau, gyvenkime sveikiau, išgirskime daugiau negu klausome. Su pavasariu!

nuotrauka iš asmeninio archyvo