„Po manęs nors ir tvanas“: apie studijų reformą
Autorius: Aivaras | shilta.lt
„Po manęs nors ir tvanas“ egoistiškai rėžia sprandan senas kaip pasaulis posakis. Bet kaip neišeina tokiu credo vadovautis, taip neišeina.
Šiais metais baigiu bakalauro studijas. Mokslo reformos mažiausiai 20 metų mano piniginės neturėtų liesti, mat, kol kas, bamblių, vadinančių mane savo tėvu, nė su žiburiu nerasi. Bet kaskart piktai svarstau: „kur ritasi mūsų valstybė“?
Anądien kalbėjau su vienu iki kaulų smegenų praktišku žmogėnu. „Galėtų čia padaryti stovėjimo aikštelę“ – sako jis. „Bet juk koks gražus parkas, kam jį naikinti?“ – pareiškiau nustebintas tokio išsišokimo. „O tai kur man mašiną statyti?“. Ar visi patapome tokie perdėtai praktiški? Kam eiti į mieste vykstantį nemokamą koncertą, juk pavargsi, nenudirbsi kasdienių darbų, nepadrybsosi prie motinėlės televizijos… Kam eiti į klasiokų penkmečio susitikimą, juk vis tiek neturėsi ką su jais kalbėti, plius reikės sukti galvą kuo apsirengti… Po galais, kam puoštis, dažytis, kvėpintis, pirkti naujus rūbus – juk turi vaikiną – užtenka, kad jam graži…
Geriau pastatykime naują „prekybos ir pramogų centrą“, nutieskime šviežutėlį kelią (pagal visus ES standartus), pakeiskime per skaisčiai tviskančius naktinius žibintus… Bet tik neskirkime pinigų menui! Nes pagalvokite – kam jis? Juk meno ugdyti nereikia – menas atsiranda iš niekur. Tai lyg dangiška mana, krentanti iš saulę sugeriančių debesų. Tai kartu ir duona, ir vanduo, kuriuo žmogus gyvas, stiprus ir sveikas.
Po velnių, dabar rimtai. Kokie dundukai sugalvojo universitetinį išsilavinimą apmokestinti milžiniškomis sumomis? Tarkim, jau minėtieji menai. Ar jums atrodo logiška, turtingi dėdės, kad muzikos specialybė LMTA („Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje“) kainuos 18,5 tūkst. litų per metus?! Ar nekelia šypsnių, kad graužti aktoriaus duonos kriaukšlę pasirinkęs jaunuolis, turės krapštyti 14 tūkst. litų metinę „duoklę“? Ir kas vėliau? Pabaigęs 4 metus trunkančią odisėją, jis gros „vėseliuose“, smagins girtą kaimo publiką miesto šventėse ar vaidins pigiose humoreskose, bažnytkaimių „kulturkių“ scenose? Pakelsiu vyno taurę už tuos, kuriems pasiseks labiau ir pavyks tapti savosios srities specialistais, gaunančias bent truputį daugiau nei minimalus lietuviškasis atlyginimas. Tuomet jie galbūt sugebės per 20 metų sumokėti paskolas bankui ir mirties patale gulėti jau be skolų. Tiesa, atsiprašau už naivų žioplumą – juk sunkiai ir tiems pavyks. Spėju, jie nenorės gyventi kardoninėse dėžėse prie stoties šiukšlių konteinerių. Jei taip, tai teks imti paskolą būstui. Štai jums dar 20 metelių mokėjimo bei gyvenimo nuo vienos algos iki kitos.
„Nulis, ne tikslas“ – sako asmeninių finansų valdymo guru tituluojamas Bodo Shaeferis, bet pagyvenk Lietuvoje, ponaiti išminčiau, gal pragysi kitaip.
Visi mano pažįstami abiturientai(entės), nepasisekus įsmukti šalia saujelės nemokamai besimokysiančių, kels sparnus į tolimas šalis. Silpnesnieji dirbs fabrikuose, stiprieji okupuos tenykštes mokymosi įstaigas. Vieni palaidos savuosius talentus, tuo tarpu kiti garsins kitakalbes tautas. Bet visi jie gėdysis esantys lietuviai, nes „valstybė be kultūros – valstybė be ateities“.
nuotrauka iš balsas.lt
labai palaikau ir vertinu autoriu uz jo izvalguma, ech… kad tie zodziai pasiektu tas ausis, kurios isgirstu, pamastytu ir suvoktu, kol ne velu ( nors gal jau ir veloka)… tokiu budu suteiksime proga be konkurencijos mokytis turtuoliu vaikams… tokiu naudingu iskasenu kaip talentingi, savo vezese sedintys studentai (aukso grynuoliai) musu universitetuose tikrai taps retenybe…
na taip, pačiai buvo noras pratęsti mokslus lmta… na bet viena iš paskatų to nedaryti - pinigėliai , kurie ,pasirodo, šiuo metu tapo svarbiausi. Mokslas taps vel “turčių”prieinamas, o tai ką mes..?
Visiškai sutinku su Autoriaus išsakytomis mintimis..
Visi pritartų, kad aukštojo mokslo reforma yra būtina, nes šiuo metu šis mokslas tikrai apgailėtinoje padėtyje.. tačiau ar čia dabar yra vykdoma reforma, ar tik keliami studijų įkainiai? oi bus įdomu stebėti kokią padėtį turėsim rudenį, kiek gi bus stojančių “menukų”
Greičiausiai, būsiu ta, kuri paminėta paskutiniame sakinyje. Gėda man būt lietuve kartais. Atrodo, ir kalbą myliu savo, ir savo miestą Vilnių, ir gera man būtų čia, tik kad jau nusibodo rinkti seimūnus ne tam, kad mes geriau gyventumėm, o jie. Kelsiu sparnus. Ir baisu, kad tikriausiai nebegrįšiu.