Hell yeah, net užjūry žmogus randi būdą šaukštui Lietuvos srėbtelti. Na žinot, vienam poreikis iš „knygnešio“ skverno lašinių užkapot, kitam namus užsmardinti žarniniais vėdarais. Visgi burgerius lietuviškais taukais sunkiai pakeisi, tad įdomiau paveizėti, kaip gi kultūriniai dalykėliai tėviškėlėj linguoja.

Kuris laikas ypač garsiai plaikstėsi trys veikėjai, pasidabinę keistoku humoro jausmu. „Liūdni slibinai“, teatralai berods. Vaipėsi, staipėsi, „ralio ralio karvytis“ šūkaliojo ir ką čia sumeluosi – man patiko. Visgi praeitą savaitgalį „kultūrinuosi“ televiziniais penkiasdešimtmečių šou ir stebiu kaip Dominykas Vaitiekūnas tiesiog akyse tampa klouniados herojumi. Apsirėdęs kailiais iš tėvo komodos ir apsižergęs šluotą, neūžauga linksmina kvailių minią. Močiutės meta virbalus į šoną, seniokai keletui minučių ramybei palieka čierkiuką, snargliukės kaimietukės atsitraukia nuo barbių kasų pynimo ir žiūri. Žiūri. Žiūri. „Koks jis mielas“, „Kaip jis taip sugalvojo“, „Matei, ta šluota už jį didesnė“ … Skeryčiojasi addicted gvardija. Po cirko užkulisiuose prieina praktikantė žurnalistė, besidominti ką ant buterbrodo vakare teps Dominykas ir pati svajojanti nuoga jam jų visą lėkštę prištampuoti. Juk kitądien Dominykas eis į vakarėlį, apie kurį rašys „Žmonės“, o ji padarytų bet ką, už progą šalia pasivaipyti…

C’mon, ar kas man atsakys? Negi šiais laikais jaunuolis turi daryti šūdą, kad jį pastebėtų? Negi turi apžergęs šluotą pajacinti prieš daugiatūkstantinę auditoriją? Negi turi klausyti senų pirdylų naftalininio humoro komentarų? Ar čia jau su konkrečia persona bėdos?

nuotrauka iš 15min.lt