Kartą, viena panelė, kurios muzikinis skonis toli nuo tokio, kuriuo pasikliaučiau, ieškodamas šiltos muzikos, apsiraudojusi guodėsi savo bėdomis ir sako „Va, ši daina man šiandien kažkodėl labai artima…“. Pasižiūrėjau pavadinimą (Vaidas – Mergaitė), pagalvojau… na, tiek to… paklausom… kadangi tuo metu nieko kito neveikiau, tai leidau sau atidžiai klausytis. Užteko vieno karto. Tai, kad apie ją rašau, turėtų išduoti, jog vienas kartas pramušė skepticizmo ir išankstinio nusistatymo kevalą.

Vaidas Baumila – šiuo metu vienas aukščiausiais balais vertinamų Lietuvos scenos džentelmenų, populiarumo pradą prieš trejetą metų įgavęs realybės show Dangus. Nepatingėjau paskaitinėti šiek tiek informacijos apie jį wikipedia puslapyje, tad, suvokdamas, jog informacijos prieinamumas mums visiems vienodas, susidomėjusiems siūlau daugiau paskaitinėti būtent ten. O aš kalbėsiu tik iš savo varpinės.

Pirmąjį Vaido albumą vertinau labai skeptiškai, nes buvau sotus kokybiškesnių r’n’b produktų, atkeliaujančių iš už Atlanto. Visų lietuvaičių ne itin vykusius bandymus išmoningai sekti amerikiečių pirmtakų pėdomis (neretai – pažeidžiant moralines copyrights, bent jau mano nuomone) palydėdavau ironiška šypsena ir klavišų deriniu Shift+Delete+ENTER… ne išimtis, prisipažinsiu, buvo ir Vaido albumas Ką Tu Mėgsti? Tačiau gyvenimas žavus tuo, jog, Timberlake’o dainos žodžiais tariant, what goes around always comes back around… šią frazę norėčiau susieti su filosofiniu apmąstymu: kokybė, tiesa, sėkmė, pelnas, kaip ir gera muzika, neiškrenta iš mėnulio; BŪTINA suklysti, būtina pagaminti prastesnės kokybės muzikos, kad įgavęs patirties ir vėliau supratęs, ką nori daryt ir tai pradėjęs, turėtum su kuo palyginti; kad palyginęs galėtum didžiuotis progresu; galų gale – kristum pakankamai, kad būtum vertas atsikėlęs laikytis ant kojų ir net stiebtis. Taigi. Kai ši mintis man came back around, nebesmerkiu iš pirmo žvilgsnio juokingų kažkieno bandymų ką nors daryti – tegu stengiasi. Tegul bent stengiasi. Jei iš to kas nors išeis – Lietuvai nuo to tik geriau. O, atsiradus daugiau teisingų muzikantų, mūsų blogas taip pat nekęs badmečio.

Grįžtam prie Vaido. Manau, kad jis jau nuėjo nemažą bandymų kelio ruožą ir iš kvailiojančio roko grupelės gitaristo subrendo į kokybiško (ačiū Dievui – dar ir lietuviško!) r’n’b artistą. Dainos Mergaitė techniniai duomenys nepadarytų gėdos net ir, pvz. MTV Europe Awards koncerte: idealiai išlaikyta dainos ir temos koncepcija, neperkrautas, tvarkingas ir susietas (vietomis Timbaland’iškai skambantis) instrumentalas, merginos negalėtų likti abejingos švelniam vokalui… o aš nelikau abejingas dainos temai ir tekstui.

Liesti savižudybės temą reikia itin atsargiai, nes dauguma žodžių gali pasirodyti ryškiai per silpni. Liesti savižudybės temą populiarios (nesutapatinkime to žodžio su pop’su) muzikos kūrėjui – dargi labai drąsu. Tačiau mano subjektyvia nuomone, Vaidas su viskuo puikiai susitvarkė: tekstas neskamba banaliai, turi aiškią temą, apibrėžtas frazuotes ir netgi puikiai skamba tekstu nelabai rimtai besidominčioms ausims. Mane žavi taiklios metaforos. Žodžių žaismas. Nors pats nebūčiau suvedęs Iš devinto aukšto aukšto namo žiūri ilgai toje vietoje, bet Atsako: sako… kelia pagarbą. Ir apskritai, tos eilutės, kuriose kalba dainos herojė Mergaitė, neša tokį konceptualų svorį, kad aš net nepradėsiu detaliai narstyti kiekvienos iš jų. Jei dirbčiau lietuvių k. mokytoju, atsineščiau šį tekstą į literatūros mylėtojų būrelio užsiėmimą, nes čia tiek visko… juk kalbama nebe vien apie savižudybę ir nelaimingą meilę…

Trumpai. Tvarkingas, kokybiškas, populiarus, bet tuo pačiu ir prasmingas, profesionalaus artisto kūrinėlis. Galim drąsiai kelti nosį į viršų už šį tautietį ir mėgautis jo kūryba. Ir, žinoma, laukti dar daugiau kūrinių.

P.S. Dar norėčiau paminėti galimą šalutinį efektą, kokio nei aš, nei, manau, Vaidas nenorėtų sulaukti: nesidžiaugčiau, jei sekliai mąstantys paaugliai šią dainą imtų laikyti depresijos ir polinkio į savižudybę himnu ir, paskambinę į radio stotis, sakytų “pagrokit tą dainą apie savižudybę… kaip ten…. mergaitė vadinasi ar kažkaip panašiai…” kaip tai atsitiko su Flipsyde – Happy Birthday, deja… Mokėkim gerbti savižudybę ir skirkim šiek tiek laiko apie ją pamąstyti… ne svarstyti.