Autorius: Aivaras | shilta.lt

Kalbama, kad vyrų pasąmonėje vis dar gajus pirmykštis šeimos maitintojo, visuomenės sargo, laukinės medžioklės didvyrio prototipas. Tokia pajauta amžių amžius vyriškąją giminę verčia užpildyti sporto stadionus, o komentatorius aistras kurstyti galingais žodžių junginiais: „titulą iškovojo“, „varžovus sutrypė“, „pergalę išplėšė“, o „viltis sudaužė“. Gan stipru. Nors ironiška, bet ir mes neatsiliekame nuo saldžialiežuvių rungtynių stebėtojų. Rodos, esame ne taip aršiai nusiteikę, bet rėkiame, jog mūsų ausinukus atakavo, okupavo, šturmavo ar tiesiog paėmė įkaitais naujos dainos. Šūktelėčiau ir dabar, bet neberandu tinkamų žodžių, tad tyliai pašnabždėsiu – mėgaujuosi porele Lykke Li kompozicijų.

Pavaišinusiems taure balto, pusiau sauso vyno, išsiduočiau pradžioje manęs šį įrašą būsiant panegirika dainai „Everybody But Me“, o vėliau 2008 pasirodžiusiam albumui „Youth Novels“. Tiesa, albumas manęs nesužavėjo, o viena kompozicija pasirodė per silpna įsilieti į pop / indie / electronic rėmus statomos merginos muziką, tad šalia „Everybody But Me“ atliuoksėjo grakščioji „Tonight“.

Leiskite man dar kartelį nukrypti. Labai jau vyriškas pastebėjimas – švedaitė, kovo mėnesį atšventusi 23-iąjį  gimtadieni, begalo graži! Net nesitikėjau, o išvydęs dar bent pusvalandį praleidau stebėdamas asmenines bei koncertuose darytas Li Lykke Timotej Zachrisson (tikrasis vardas) nuotraukas. Štai ir subliūško ponaičio Aivaro tauzijimai atseit jo nedomina muzikantų asmeninio gyvenimo peripetijos, fizinė išvaizda ar sceninio elgesio subtilybės. Bet visgi, nors ir ant pageltusios sienos klijuočiau plakatą su šios mergužėlės atvaizdu bei mielai pirkčiau josios reklamuojamą šampūną, Lykke Li muzikos daugiau klausyti nepradėčiau (nebent kasdieniu reapeat‘u apkaltinčiau žavų balsą).

Jau pirmose solfedžio pamokose net žiopliausias pyplys gebėdavo išploti primityvų ritmuką, imituojantį lentoje parašytus „taati – ti –ti“. Na gal ir ne kiekvienas, bet tas, kuriam šis pratimas buvo galvos skausmas, spėju muzikos mokyklos baigti taip ir nesugebėjo. Tiek tos bėdos. Tiesa, šios dainos lygiai toks pat ritmas, bet… jo pakanka. Toks pirmokiškas žaidimas garsais kaip tik kuria ramią nuotaiką ir nuneša į smilkalų pritvinkusį kambarį bei piešia fotelyje drybsančią merginą, lengvų, ką tik išpūstos cigaretės dūmų fone flegmatiškai kalbančią: „And everybody’s dancing (I don’t want to) / And everybody’s toying (I don’t want to)“. Tokios fantazijos priverčia mesti visus darbus ir lėkti artimiausion krautuvėlėn vyno, tad ar nederėtų didžiosiom šio tauraus gėrimo gamintojų firmom pasigrobti šią dainą savo reklamom? Tiesa dar viena daina. „Tonight“? Ir ką čia bepridurti? Primityviai nuostabi ramuma. Klausant šių dainų dvejybės norisi nusukinėti ausis netašytiems prodiuseriams, pripumpuojantiems pop muzikos raumenis elektroninių vibracijų. Mielieji, akustinis sąskambis dažniausiai ir būna tas raktas į klausytojo širdį, o sintetiškai nupoliruoti garsai tėra laikinas spindesys šlamšto jūroj.

Lykke Li – Everybody but me

→ parsisiųsti Lykke Li – Everybody but me ←

(nesiunčia?)

Lykke Li – Tonight

→ parsisiųsti Lykke Li – Tonight ←

(nesiunčia?)

nuotrauka iš sweden.se